Iohexol IMAX

injekcinis tirpalas
Receptinis
Registruotojas:
IMAX Diagnostic Imaging Limited, Airija
Tiekimas:
Nesutrikęs

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui

Iohexol IMAX 647 mg/ml injekcinis tirpalas

Iohexol IMAX 755 mg/ml injekcinis tirpalas

Joheksolis

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

  1. Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
  2. Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

- Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).

  1. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

1. Kas yra Iohexol IMAX ir kam jis vartojamas

2. Kas žinotina prieš vartojant Iohexol IMAX

3. Kaip vartoti Iohexol IMAX

4. Galimas šalutinis poveikis

5. Kaip laikyti Iohexol IMAX

6. Pakuotės turinys ir kita informacija

1. Kas yra Iohexol IMAX ir kam jis vartojamas

Šis vaistas vartojamas tik diagnostikai. Iohexol IMAX yra nejoninė radiografinė kontrastinė medžiaga, kurią galima leisti į veną, į arteriją ar povoratinklinę ertmę (stuburo kanalą, t. y. kaulų suformuotą kanalą išilgai stuburo).

Iohexol IMAX skirtas vartoti suaugusiųjų ir vaikų kardioangiografijos, arteriografijos, flebografijos ir kompiuterinės tomografijos (KT) metu. Be to, Iohexol IMAX skirtas vartoti atliekant juosmeninės, krūtininės ir kaklinės dalies mielografiją bei galvos smegenų pamato cisternų KT (vaistinio preparato sušvirkštus į povoratinklinę ertmę). Iohexol IMAX skirtas vartoti artrografijos, endoskopinės retrogradinės pankreatografijos (ERP), endoskopinės retrogradinės cholecistopankreatografijos (ERCP), urografijos, herniografijos, histerosalpingografijos (HSG), sialografijos bei virškinimo trakto tyrimų metu ar vizualizuojant kūno ertmes.

2. Kas žinotina prieš vartojant Iohexol IMAX

Iohexol IMAX vartoti negalima:

- jeigu yra alergija joheksoliui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);

- jeigu yra aktyvus hipertiroidzmas (skydliaukė išskiria per daug hormonų).

Šio vaistinio preparato negalima vartoti atliekant histerosalpingografiją (rentgenologinį tyrimą) nėščioms moterims arba jei yra ūminis dubens ertmės uždegimas (moters lytinių organų uždegimas).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Iohexol IMAX.

Specialių atsargumo priemonių reikia

Informacija, susijusi su visų nejoninių monomerinių kontrastinių medžiagų vartojimu

  • Jeigu Jums buvo pasireiškusi alergija, astma ar nepageidaujama reakcija į kontrastines medžiagas, kuriose yra jodo, reikia imtis specialių atsargumo priemonių. Tokiais atvejais prieš tyrimą gali būti naudingas parengtinis gydymas kortikosteroidais ar H1 ir H2 histamino receptorių antagonistais.
  • Laikoma, kad su Iohexol IMAX vartojimu susijusių sunkių reakcijų rizika yra nedidelė. Vis dėlto kontrastinės medžiagos, kuriose yra jodo, gali sukelti sunkių alerginių reakcijų, pasireiškiančių kvėpavimo pasunkėjimu, svaiguliu ar kitokiais padidėjusio jautrumo požymiais.
  • Būtina užtikrinti, kad prieš kontrastinės medžiagos vartojimą ir po jo skysčių kiekis organizme būtų pakankamas. Tai ypač svarbu, jei pacientas serga daugine mieloma, cukriniu diabetu, inkstų funkcijos sutrikimu arba yra ikimokyklinio amžiaus vaikas (1‑5 metų), mokyklinio amžiaus vaikas ar senyvas žmogus. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimams ir kraujotakos pokyčiams ypač jautrūs yra kūdikiai (jaunesni kaip 1 metų) ir ypač naujagimiai.
  • Be to, atsargumo priemonių būtina laikytis tiriant pacientus, kurie serga sunkia širdies liga ir plautine hipertenzija, kadangi jiems gali pasireikšti kraujotakos pokyčių bei širdies ritmo sutrikimų.
  • Pacientams, kuriems yra ūminė galvos smegenų patologija, navikų ar praeityje buvo pasireiškusi epilepsija, yra didesnė insulto ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimo pasireiškimo rizika, todėl jiems būtinas ypatingas atsargumas. Be to, padidėjusi insulto ir nervų sistemos reakcijų rizika yra alkoholikams ir vaistiniais preparatais piktnaudžiaujantiems žmonėms.
  • Siekiant išvengti inkstų nepakankamumo po kontrastinės medžiagos suleidimo, būtina imtis specialių atsargumo priemonių, jei pacientui yra sutrikusi inkstų funkcija arba jis serga cukriniu diabetu, kadangi tokie pacientai priklauso rizikos grupei.
  • Be to, rizikos grupei priklauso ir pacientai, kuriems yra paraproteinemija (mielomatozė ar Waldenstrm’o makroglobulinemija, t. y. plazmos ląstelių vėžys).
  • Siekiant sumažinti pieno rūgšties acidozės (kraujo rūgštingumą didinančio pieno rūgšties kaupimosi kraujyje) atsiradimo riziką, kreatinino (medžiagos, kuria remiantis galima vertinti inkstų funkciją) kiekį cukriniu diabetu sergančių bei metforminu gydomų pacientų serume būtina išmatuoti prieš kontrastinės medžiagos, kurioje yra jodo, švirkštimą į veną ar į arteriją. Jei yra normalus kreatinino kiekis serume ir normali inkstų funkcija, metformino vartojimą reikia nutraukti kontrastinės medžiagos suleidimo metu ir jį atnaujinti galima tik praėjus 48 valandoms bei tuo atveju, jei inkstų funkcija ir kreatinino kiekis serume tampa normalūs. Jei yra nenormalus kreatinino kiekis serume ir sutrikusi inkstų funkcija, būtina nutraukti metformino vartojimą ir kontrastinės medžiagos suleidimą atidėti 48 valandoms. Metformino vartojimą galima atnaujinti tik jei kreatinino kiekis ir inkstų funkcija tampa stabilūs. Skubiais atvejais, kai inkstų funkcija yra sutrikusi arba nežinoma, gydytojas turi įvertinti galimą tyrimo, kurio metu vartojama kontrastinė medžiaga, atlikimo riziką ir naudą, be to, būtina imtis šių atsargumo priemonių: nedelsiant nutraukti metformino vartojimą, palaikyti pakankamą skysčių kiekį paciento organizme, stebėti inkstų funkciją bei nuolat stebėti, ar pacientui neatsiranda bet kokių pieno rūgšties acidozei būdingų simptomų.
  • Ypač atsargiai šio vaisto reikia vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimas, kadangi kontrastinės medžiagos išsiskyrimas iš tokių pacientų organizmo gali reikšmingai pailgėti. Hemodializėmis gydomiems pacientams radiologinių procedūrų metu kontrastinę medžiagą leisti galima.
  • Laiko tarpas tarp kontrastinės medžiagos suleidimo ir hemodializės procedūros nėra svarbus.
  • Kontrastinių medžiagų, kuriose yra jodo, vartojimas gali pasunkinti generalizuotos miastenijos (raumenų sutrikimo, sukeliančio silpnumą ir neįprastai greitą raumenų nuovargį) simptomus. Atliekant invazinę procedūrą pacientams, kuriems yra feochromocitoma (antinksčių liaukų ląstelių navikas), hipertenzinės krizės (didelio kraujospūdžio) profilaktikai rekomenduojama pavartoti alfa adrenoreceptorių blokatorių. Ypač atsargiai šio vaistinio preparato reikia vartoti pacientams, kuriems yra hipertiroidizmas (padidėjęs skydliaukės aktyvumas, galintis sukelti apetito padidėjimą, kūno svorio mažėjimą ar prakaitavimą). Sušvirkštus kontrastinės medžiagos, kurioje yra jodo, mazgine struma (liga, pasireiškiančia skydliaukės padidėjimu ir mazgelių atsiradimu) sergantiems pacientams gali padidėti hipertiroidizmo pasireiškimo rizika. Be to, reikia žinoti, kad neišnešiotiems naujagimiams kontrastinės medžiagos suleidimas gali sukelti laikiną hipotiroidizmą (skydliaukės aktyvumo sumažėjimą, galintį sukelti nuovargį ir kūno svorio padidėjimą).
  • Retai pasireiškia kontrastinės medžiagos patekimas už kraujagyslės ribų ir dėl to atsiranda lokalus skausmas ir edema, kurie paprastai išnyksta be pasekmių. Vis dėlto buvo uždegimo ir net audinių nekrozės (audinių žūties) atvejų. Tokiu atveju, kaip ir įprastai, pažeistą vietą gali būti rekomenduojama pakelti ir vėsinti. Prasidėjus audinių spaudimo reiškiniams, gali prireikti chirurginio audinių spaudimo sumažinimo.
  • Vaizdavimo procedūros metu arba netrukus po jos gali pasireikšti trumpalaikis smegenų sutrikimas, vadinamas encefalopatija. Nedelsdami pasakykite gydytojui, jei pastebėjote bet kurių su šia būkle susijusių simptomų, aprašytų 4 skyriuje.

Kiti vaistai ir Iohexol IMAX

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

  • Cukriniu diabetu sergantiems ir metformino vartojantiems pacientams sušvirkštus kontrastinių medžiagų, kuriose yra jodo, gali pasireikšti laikinas inkstų funkcijos sutrikimas ir pieno rūgšties acidozė (žr. poskyrį „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
  • Pacientams, anksčiau gydytiems interleukinu-2, padidėjo vėlyvųjų reakcijų (į gripą panašių simptomų ir odos reakcijų) rizika.
  • Visos kontrastinės medžiagos, kuriose yra jodo, gali sutrikdyti skydliaukės funkcijos tyrimus, kadangi skydliaukės gebėjimas prijungti jodą gali būti susilpnėjęs laikotarpiu iki kelių savaičių.
  • Didelė kontrastinės medžiagos koncentracija kraujo serume ar šlapime gali iškreipti laboratorinių bilirubino, baltymų ar neorganinių medžiagų (pvz., geležies, vario, kalcio ir fosfatų) tyrimų rezultatus. Šių mėginių nerekomenduojama atlikti kontrastinio preparato vartojimo dieną.
  • Beta adrenoreceptorių blokatoriai gali padidinti Jūsų kvėpavimo sutrikimų riziką ir gali trukdyti gydyti sunkias alergines reakcijas, kurių rizika padidėja vartojant Iohexol Imax.

Iohexol IMAX vartojimas su maistu ir gėrimais

Jei atliekama pilvo srities angiografija ar urografija, diagnostiniai rezultatai būna geresni, jei iš žarnyno būna pašalintos išmatos ir dujos. Dėl to dvi dienas prieš tyrimą reikia vengti dujų kaupimąsi žarnyne skatinančio maisto, ypač daržovių, salotų, vaisių, rudos ir ką tik iškeptos duonos bei visų rūšių nevirtų daržovių.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Jei įmanoma, reikia vengti radiacijos ekspozicijos nėštumo metu. Reikia atidžiai įvertinti rentgenologinio tyrimo, atliekamo su kontrastine medžiaga ar be jos, naudą ir riziką. Šio vaisto nėštumo metu vartoti negalima, nebent gydytojas mano, kad nauda yra didesnė už galimą riziką ir tyrimas yra būtinas.

Paprastai po motinos tyrimo, kurio metu vartojama kontrastinė medžiaga, maitinimas krūtimi gali būti tęsiamas.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Po vaisto pavartojimo į povoratinklinę ertmę nerekomenduojama vairuoti ar valdyti mechanizmus 24 valandas.

Iohexol IMAX yra natrio

Šio vaisto ml yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

3. Kaip vartoti Iohexol IMAX

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Gydytojas nuspręs, kokia dozė Jums tinka.

Pacientas tyrimui turi atvykti nevalgęs, tačiau jo organizme skysčių kiekis turi būti pakankamas.

Dieną prieš tyrimą pacientas turi nevalgyti nuo 18 valandos. Be to, naktį prieš tyrimą gali būti naudinga išgerti vidurių laisvinamųjų preparatų.

Vis dėlto kūdikiams ir labai mažiems vaikams ilgai nevalgyti ir prieš tyrimą vartoti vidurių laisvinamųjų preparatų negalima.

Iohexol IMAX galima leisti į veną, į arteriją, į povoratinklinę ertmę ar kūno ertmes.

Ką daryti pavartojus per didelę Iohexol IMAX dozę?

Perdozavimo atveju gydytojas turės sunormalinti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Inkstų funkcija turės būti stebima kitas 3 dienas. Jei reikia, kontrastinės medžiagos perteklių galima pašalinti hemodialize. Specifinio priešnuodžio nėra.

Pamiršus pavartoti Iohexol IMAX

Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

4. galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Nedelsdami pasakykite gydytojui, jei ligoninėje ar klinikoje Iohexol IMAX vartojimo metu pasireiškė alerginė reakcija. Galimi požymiai yra:

  • švokštimas, kvėpavimo pasunkėjimas, krūtinės veržimas ar skausmas;
  • odos išbėrimas, gumbų atsiradimas, niežtinčios dėmės, pūslės odoje ir burnoje ar kiti alergijos simptomai;
  • veido patinimas;
  • svaigulys arba alpimas (sukeltas mažo kraujospūdžio);
  • sunkios odos reakcijos, įskaitant gyvybei pavojų kelti galintį odos išbėrimą (Stevens-Johnson sindromą, toksinę epidermio nekrolizę), iš pradžių pasireiškiantį rausvomis į taikinį panašiomis dėmėmis ar žiedinėmis juostomis liemens srityje (dažnai centre atsiranda pūslės).

Papildomi požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra burnos, gerklės, nosies ir lytinių organų opos bei konjunktyvitas (akių paraudimas ir patinimas). Toks gyvybei pavojų kelti galintis odos išbėrimas dažnai pasireiškia kartu su į gripą panašiais simptomais. Toks išbėrimas gali progresuoti ir gali pasireikšti išplitęs odos pūslių atsiradimas ar jos lupimasis. Jei Iohexol IMAX vartojimo metu Jums pasireiškia Stevens- Johnson sindromas ar toksinė epidermio nekrolizė, Iohexol IMAX vartojimo atnaujinti nebegalima niekada.

Toks aukščiau paminėtas šalutinis poveikis gali pasireikšti po Iohexol IMAX pavartojimo praėjus kelios valandoms ar dienoms. Jei bet kuris paminėtas šalutinis poveikis pasireiškia Jums išvykus iš ligoninės ar klinikos, nedelsdami kreipkitės į artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių.

Toliau išvardytas kitoks galintis pasireikšti šalutinis poveikis; jis priklauso nuo to, kokiu būdu ir kodėl Jums buvo skirtas vartoti Iohexol IMAX. Jei abejojate, kokiu būdu Jums buvo suleistas Iohexol IMAX, paklauskite gydytojo.

Bendrasis šalutinis poveikis (tinka bet kokio Iohexol IMAX vartojimo atveju)

Dažnas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 100)

  • Karščio pojūtis

Nedažnas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 1 000)

  • Šleikštulys (pykinimas)

Retas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 10 000)

  • Alerginės (padidėjusio jautrumo) reakcijos
  • Retas širdies plakimas
  • Galvos skausmas, vėmimas, karščiavimas

Labai retas (pasireiškia mažiau kaip 1 vartotojui iš 10 000)

  • Trumpalaikis skonio pojūčio pokytis
  • Didelis arba mažas kraujospūdis, drebulys (šaltkrėtis)
  • Viduriavimas, skausmas skrandžio srityje

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)

  • Alerginės reakcijos, įskaitant sunkias alergines reakcijas, sukeliančias šoką ir kolapsą (kiti požymiai nurodyti poskyryje apie alergines reakcijas)
  • Seilių liaukų patinimas ir jautrumas (skausmingumas)

Vaisto suleidus į veną ar arteriją

Nedažnas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 1 000)

  • Skausmas ir diskomfortas

Retas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 10 000)

  • Viduriavimas
  • Neritmiškas širdies plakimas
  • Inkstų sutrikimai
  • Kosulys, karščiavimas, bendrasis negalavimas
  • Svaigulys

Labai retas (pasireiškia mažiau kaip 1 vartotojui iš 10 000)

  • Traukuliai (priepuoliai), sąmonės sutrikimas, pojūčių (pvz., lytėjimo) sutrikimas, drebulys
  • Paraudimas
  • Kvėpavimo pasunkėjimas, įskaitant skysčių susikaupimo plaučiuose sukeltą stiprų dusulį
  • Trumpalaikis smegenų sutrikimas (encefalopatija), įskaitant trumpalaikį atminties netekimą, komą ir stuporą (mieguistumu pasireiškiančią būklę), miokardo infarktas

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)

  • Sunkios odos reakcijos
  • Sumišimo pojūtis, dezorientacijos pojūtis
  • Per stipri skydliaukės veikla (įvairius simptomus, pvz., dažną širdies plakimą, prakaitavimą, nerimą, sukeliantis per didelis skydliaukės hormono kiekis), trumpalaikis skydliaukės veiklos aktyvumo sumažėjimas (skydliaukės veiklos sutrikimas, vėliau ši veikla tampa normali ir simptomų paprastai neatsiranda)
  • Laikinas judesių pasunkėjimas
  • Kalbos sutrikimas, įskaitant afaziją (negalėjimą kalbėti) ir dizartriją (žodžių tarimo pasunkėjimą)
  • Laikinas (trunkantis kelias valandas ar dienas) apakimas, laikinas apkurtimas
  • Krūtinės skausmas, širdies sutrikimai, įskaitant širdies sustojimą
  • Veržimo pojūtis krūtinėje ar kvėpavimo pasunkėjimas, kasos (už skrandžio esančio organo) uždegimo, sukeliančio pilvo skausmą, kuris sustiprėja valgio metu, pasunkėjimas
  • Venos skausmas ir patinimas, kraujo krešulių atsiradimas (trombozė)
  • Sąnarių skausmas, reakcija injekcijos vietoje, nugaros skausmas
  • Astmos priepuolis
  • Žvynelinės paūmėjimas

Vaisto suleidus į stuburą

Labai dažnas (pasireiškia daugiau kaip 1 vartotojui iš 10)

  • Galvos skausmas (gali būti stiprus ir ilgalaikis)

Dažnas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 100)

  • Šleikštulys (pykinimas), vėmimas

Nedažnas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 1 000)

  • Galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas

Retas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 10 000)

  • Traukuliai (priepuoliai), svaigulys, viduriavimas
  • Kojų ar rankų skausmas, kaklo skausmas

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)

  • Nenormalus elektrinis smegenų aktyvumas (nustatomas atliekant tyrimą, vadinamą elektroencefalograma)
  • Ryškios šviesos netoleravimas, kaklo stingulys
  • Laikinas judesių pasunkėjimas, sumišimo pojūtis
  • Pojūčių (pvz., lytėjimo) sutrikimas, laikinas (trunkantis kelias valandas ar dienas) apakimas, laikinas apkurtimas
  • Dilgčiojimo pojūtis, raumenų susitraukimai (spazmai), injekcijos vietos reakcija
  • Laikina galvos smegenų liga (encefalopatija), kuri gali sukelti sumišimą, haliucinacijas, regėjimo sutrikimus, regėjimo netekimą, traukulių priepuolius, koordinacijos netekimą, vienos kūno pusės judėjimo netekimą, kalbos sutrikimus, sąmonės netekimą..

Vaisto suleidus į kūno ertmes (pvz., į gimdą, kiaušintakius, tulžies pūslę, kasą ar išvaržą)

Labai dažnas (pasireiškia daugiau kaip 1 vartotojui iš 10)

  • Skausmas skrandžio srityje

Dažnas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 100)

  • Kasos (už skrandžio esančio organo) uždegimas, sukeliantis pilvo skausmą, kuris sustiprėja valgio metu
  • Nenormalus kasos liaukų išskiriamos medžiagos kiekis, nustatomas laboratoriniu tyrimu

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)

  • Skausmas

Vaisto suleidus į sąnarius

Labai dažnas (pasireiškia daugiau kaip 1 vartotojui iš 10)

  • Skausmas injekcijos vietoje

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)

  • Sąnario uždegimas

Vaisto išgėrus

Labai dažnas (pasireiškia daugiau kaip 1 vartotojui iš 10)

  • Viduriavimas

Dažnas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 100)

  • Šleikštulys (pykinimas), vėmimas

Nedažnas (pasireiškia 1‑10 vartotojų iš 1 000)

  • Skausmas skrandžio srityje

Kitas šalutinis poveikis, kuris gali pasireikšti vaikams ir paaugliams

Gauta pranešimų apie laikiną trumpalaikį skydliaukės veiklos aktyvumo sumažėjimą (laikiną hipotiroidizmą), atsiradusį po Iohexol IMAX suleidimo neišnešiotiems naujagimiams, kūdikiams ir kitiems vaikams. Neišnešioti naujagimiai yra ypač jautrūs jodo poveikiui. Naujagimiams pirmąją gyvenimo savaitę reikia tikrinti skydliaukės funkciją, jei motina nėštumo metu vartojo kontrastinių medžiagų, kuriose yra jodo. Skydliaukės funkcijos tyrimą rekomenduojama kartoti 2‑6 gyvenimo savaitę, ypač jei naujagimis gimė mažo kūno svorio arba neišnešiotas.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

5. Kaip laikyti Iohexol IMAX

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Talpyklę laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Saugoti nuo rentgeno spindulių.

Ant flakono po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Kontrastinės medžiagos tirpalą reikia įtraukti į švirkštą ar prie įrangos prijungtą infuzijos buteliuką prieš pat tyrimą.

Flakonai, kuriuose yra kontrastinės medžiagos tirpalo, skirti vartoti tik vieną kartą.

Bet kokį tyrimo metu nesuvartotą kontrastinės medžiagos likutį reikia išmesti.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

6. Pakuotės turinys ir kita informacija

Iohexol IMAX sudėtis

  1. Veiklioji medžiaga yra joheksolis.
  2. Pagalbinės medžiagos yra natrio-kalcio edetatas, trometamolis, vandenilio chlorido rūgštis, natrio hidroksidas, injekcinis vanduo.

Iohexol IMAX išvaizda ir kiekis pakuotėje

Iohexol IMAX yra injekcinis tirpalas tiekiamas dvejopos koncentracijos.

Iohexol IMAX 647 mg/ml injekcinis tirpalas: I tipo stiklo flakonas, 50 ml, 100 ml, 200 ml ir 500 ml.

Iohexol IMAX 755 mg/ml injekcinis tirpalas: I tipo stiklo flakonas, 50 ml, 100 ml, 200 ml ir 500 ml.

50 ml, 100 ml, 200ml: vaistas tiekiamas pakuotėmis po 10 flakonų.

500ml: vaistas tiekiamas pakuotėmis po 5 arba 10 flakonų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Registruotojas ir gamintojas

Registruotojas

IMAX Diagnostic Imaging Limited

Phoenix House, Room 137

Monahan Road

Cork T12H1XY

Airija

Gamintojai

Sanochemia Pharmazeutika GmbH

Landegger Strasse 7,

2491 Neufeld an der Leitha

Austrija

Fresenius Kabi Austria GmbH

Hafnerstrasse 36

A-8055 Graz

Austrija

Imax Diagnostic Imaging Limited

Phoenix House, Room 137

Monahan Road

Cork T12H1XY

Airija

Šis vaistas EEE valstybėse registruotas tokiais pavadinimais:

Estija – Iohexol Imax

Latvija – Iohexol IMAX

Lietuva ­ Iohexol IMAX 647 mg/ml (755 mg/ml) injekcinis tirpalas

Portugalija – Iohexol Imax

Suomija – Iohexol IMAX

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2023-02-10.

Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvkt.lt/

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

INFORMACIJA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAMS

Toliau pateikta informacija skirta tik sveikatos priežiūros specialistams.

Specifinės atsargumo priemonės

  1. Kontrastinės medžiagos, kuriose yra jodo, gali provokuoti anafilaksines reakcijas ar kitokį padidėjusio jautrumo pasireiškimą. Dėl šios priežasties veiksmų planą tokiu atveju reikia numatyti iš anksto, be to, turi būti parengti tinkami vaistiniai preparatai ir įranga tam atvejui, jei pasireikš sunki reakcija. Patariama visos rentgenologinio tyrimo procedūros metu paciento venoje laikyti funkcionuojantį kateterį ar kaniulę.
  2. Nejoninės kontrastinės medžiagos in vitro koaguliaciją veikė silpniau, palyginti su joninėmis kontrastinėmis medžiagomis. Atliekant kraujagyslės kateterizacijos procedūrą, ypač svarbu atkreipti dėmesį į angiografijos techniką ir dažnai praplauti kateterį (pvz., heparinizuotu fiziologiniu tirpalu), kad būtų sumažinta su procedūra susijusios trombozės ir embolijos rizika.

Profilaktikos priemonės

  • Padidėjusios rizikos pacientų identifikavimas.
  • Pakankamos hidratacijos užtikrinimas. Jei reikalinga, prieš procedūrą pradedama intraveninė infuzija, kuri tęsiama tol, kol kontrastinė medžiaga pašalinama pro inkstus.
  • Papildomo inkstų apkrovimo vengimas: nevartojama nefrotoksinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų, geriamųjų cholecistografinių preparatų, neatliekama arterijų užspaudimo, inkstų arterijų angioplastikos ar didesnių chirurginių operacijų tol, kol kontrastinė medžiaga nepasišalins iš organizmo.
  • Kartotinis tyrimas, kurio metu vartojama radiografinių kontrastinių medžiagų, neatliekamas tol, kol inkstų funkcija netampa tokia, kokia buvo iki tyrimo.

Priežiūros laikas

Pacientą reikia atidžiai stebėti 30 minučių po paskutinės injekcijos, kadangi dauguma sunkių reakcijų pasireiškia per šį laikotarpį. Vis dėlto gali pasireikšti ir vėlyvųjų reakcijų.

Vartojimas į povoratinklinę ertmę

Po mielografijos pacientas turi vieną valandą gulėti, galva ir krūtinė turi būti pakelti 20 . Vėliau pacientui galima išvykti iš gydymo įstaigos, tačiau reikia vengti lenktis į priekį. Jei pacientas guli, galva ir krūtinė pirmąsias 6 valandas turi būti pakelti. Tuo laikotarpiu reikia stebėti pacientus, kurių traukulių pasireiškimo slenkstis yra sumažėjęs. Iš gydymo įstaigos išvykusių pacientų negalima palikti vienų pirmąsias 24 valandas po tyrimo.

Vartojimo metodas

Bendroji informacija

Kontrastinės medžiagos tirpalą reikia įtraukti į švirkštą ar prie įrangos prijungtą infuzijos butelį prieš pat tyrimą. Guminio kamščio negalima pradurti daugiau kaip vieną kartą. Pradurti guminį kamštį ir įtraukti kontrastinę medžiagą rekomenduojama naudojant kaniulę ilga nuopjova, kaniulės skersmuo negali būti didesnis kaip 18 G. Bet kokį tyrimo metu nesuvartotą kontrastinės medžiagos likutį reikia išmesti.

Skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas turi būti koreguotas, ypač jei pacientas turi polinkį tokiems sutrikimams.

Turima patirtis rodo, kad stiprus sujaudinimas, nerimas ir skausmas gali sukelti nepageidaujamą poveikį ar sustiprinti su kontrastine medžiaga susijusias reakcijas. Reikia neleisti tokiems reiškiniams atsirasti, t. y. pacientas turi išlikti ramus ir jam turi būti skiriami reikiami vartoti vaistiniai preparatai.

Išimtiniais atvejais, jeigu pacientas yra ypač nervingas, į raumenis galima suleisti 0,2 g fenobarbitalio (kaip raminamojo vaistinio preparato). Profilaktinis poveikis trunka maždaug 8‑12 valandų. Jei naudojama plona punkcinė adata, lokalios anestezijos nereikia. Jei vartojama antiemetikų, reikia skirti tokių vaistinių preparatų, kuriems nebūdingas neuroleptinis poveikis.

Po bet kokio povoratinklinės ertmės tyrimo, ypač jei tiriamos aukštesnės sritys, reikia stengtis, kad kiek įmanoma daugiau kontrastinės medžiagos subėgtų į juosmeninę sritį: pacientas turi keletą minučių pasėdėti. Po to pacientas turi mažiausiai 24 valandas ramiai gulėti lovoje, be to, pirmąsias 6 valandas liemuo turi būti horizontalioje padėtyje, o galvūgalis turi būti pakeltas 15°.

Jei įtariama, kad paciento traukulių atsiradimo slenkstis sumažėjęs, jis turi būti atidžiai stebimas 8 valandas.

Jei įmanoma, kontrastinės medžiagos švirkštimo į kraujagyslę metu pacientas turi gulėti. Po sušvirkštimo pacientas turi būti stebimas mažiausiai 30 minučių, kadangi turima patirtis rodo, kad sunkiausi sutrikimai dažniausiai pasireiškia šiuo laikotarpiu.

Turima patirtis rodo, kad kontrastinė medžiaga geriau toleruojama tuo atveju, jei ji sušildoma iki kūno temperatūros.

Jei atliekama pilvo srities angiografija ar urografija, geriausi vaizdai gaunami, jei iš žarnyno būna pašalintos išmatos ir dujos.

Nejoninėms kontrastinėms medžiagoms būdingas ypač mažas poveikis normalioms fiziologinėms funkcijoms. Dėl to nejoninės kontrastinės medžiagos in vitro sukelia silpnesnį antikoaguliacinį poveikį, palyginti su joninėmis kontrastinėmis medžiagomis.

Dėl šios priežasties kraujo ir kontrastinės medžiagos kontaktas švirkšte ir zonde turi būti kiek įmanoma trumpesnis, angiografijos procedūrą būtina atlikti ypač atsargiai ir dažnai praplauti kateterį fiziologiniu tirpalu (galima įdėti heparino), kad kiek įmanoma sumažėtų su procedūra susijusi tromboembolijos rizika.

Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozė turi būti koreguojama atsižvelgiant į vartojimą ir vadovaujantis toliau pateikiamomis rekomendacijomis.

Mielografija

Kontrastinės medžiagos koncentracija ir tūris labai priklauso nuo įrangos. Jei naudojama tokia įranga, kuri leidžia gauti visų reikiamų projekcijų vaizdus nekeičiant paciento pozicijos ir instiliaciją atlikti fluoroskopo kontrolėje, kiekvienu specifiniu intervalu gali pakakti mažesnės koncentracijos jodo preparato ir mažesnio jo tūrio. Didesnės koncentracijos tirpalas turi būti vartojamas tada, jei mielografijos metu reikia keisti paciento padėtį, kadangi dėl turbulencijos kontrastinė medžiaga greičiau prasiskiedžia ir sumažėja kontrastas.

Toliau pateikiamos dozavimo rekomendacijos yra bendrieji standartai. Jei kyla abejonių, geriau vartoti didesnės koncentracijos tirpalą, o ne didesnį tūrį.

Krūtininės ir kaklinės dalies mielografija

Švirkščiama nuo 8 ml iki ne daugiau kaip 10 ml Iohexol IMAX 647 mg/ml (atitinka 300 mg jodo/ml), t. y. į povoratinklinę ertmę turi būti suleista ne daugiau kaip 3 g jodo.

Norint išsiaiškinti specifinius klausimus, gali būti vartojamas didesnės koncentracijos tirpalas, tačiau didesnės kaip 300 mg jodo/ml koncentracijos tirpalo į povoratinklinę ertmę leisti nerekomenduojama. Bendra į povoratinklinę ertmę suleista dozė turi būti ne didesnė kaip 3 g jodo (t. y. 10 ml 300 mg jodo/ml tirpalo).

Pastaba

Kuo daugiau pacientas po suleidimo juda ar atlieka pastangų reikalaujančių veiksmų, tuo greičiau kontrastinė medžiaga susimaišo su kitų (nedominančių) regionų skysčiais. Dėl to kontrasto tankis mažėja greičiau nei įprasta.

Angiografija

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma siūloma kontrastinės medžiagos koncentracija. Dozė priklauso nuo paciento amžiaus, kūno svorio, širdies išstumiamo tūrio ir bendrosios paciento būklės, klinikinės problemos, tyrimo įrangos bei tiriamo kraujagyslinio regiono pobūdžio ir tūrio.

Jodo koncentracija (mg jodo/ml)*

Smegenų angiografija

Aortos lanko angiografija

Retrogradinė brachialinė angiografija

Selektyvi angiografija

300 (350)

300 (350)

300

Krūtinės srities angiografija

Krūtinės srities aortografija

Angiokardiografija

Suaugusiesiems

Vaikams

300/350

350

300/350

Pilvo srities angiografija

Pilvo srities aortografija

Selektyvi angiografija

300/350

300 (350)

Galūnių angiografija

Rankos

Arteriografija

Venografija

Kojos

Arteriografija

Dubens srities venografija – pakelta koja

300

300

300

300

* Iohexol IMAX 647 mg/ml atitinka 300 mg jodo/ml; Iohexol IMAX 755 mg/ml atitinka 350 mg jodo/ml.

Skaitmeninė subtrakcinė angiografija (SSA)

Siekiant labai kontrastuotų didelių kraujagyslių, plaučių arterijų bei kaklo, galvos, inkstų ir galūnių arterijų vaizdų, rekomenduojama (remiantis joninių kontrastinių medžiagų vartojimo patirtimi) į veną švirkšti smūginę 30‑60 ml Iohexol IMAX 647 mg/ml / 755 mg/ml dozę (švirkštimo greitis: 8‑12 ml/s švirkščiant į alkūnės veną ir 10‑20 ml/s švirkščiant į tuščiąją veną). Laikotarpis, kuriuo kontrastinė medžiaga kontaktuoja su venos sienele, gali būti sumažintas iš karto po injekcijos suleidžiant smūginę 20‑40 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo dozę.

Atliekant intraarterinę skaitmeninę subtrakcinę angiografiją, jodo koncentracija ir tirpalo tūris turi būti mažesni, nei atliekant intraveninį tyrimą. Kuo selektyvesnė angiografija atliekama, tuo mažesnė gali būti kontrastinės medžiagos dozė. Dėl to šis metodas rekomenduojamas pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu. Įprastinės angiografijos metu naudojama koncentracija, tūris ir smūginės dozės suleidimo greitis atliekant intraarterinę SSA gali būti sumažinti.

Intraveninė urografija

Kadangi Iohexol IMAX sukelia tik minimalų osmodiurezinį poveikį, kontrastinės medžiagos koncentracija šlapime būna didelė, todėl pasireiškia labai stiprus kontrastas inkstų geldelėse ir taurelėse.

Suaugusiesiems

Suaugusiems normalaus kūno svorio pacientams reikia suleisti ne mažesnę kaip 50 ml Iohexol IMAX 647 mg/ml / 755 mg/ml dozę. Jei manoma, kad būtina, dozę tam tikromis aplinkybėmis galima padidinti.

Vaikams

Kadangi nesubrendusių vaikų inkstų nefronų fiziologinis gebėjimas koncentruoti yra mažas, reikalingos reliatyviai didelės kontrastinės medžiagos dozės.

Paprastai didesnės dozės kaip 1,2 g jodo/kg kūno svorio naujagimiams ir 0,5 g jodo/kg kūno svorio labai mažiems vaikams vartoti nereikia.

Tinkamiausias vaizdo fiksavimo laikas

Suleidus 50 ml Iohexol IMAX 647 mg/ml / 755 mg/ml per maždaug 1‑2 minutes, inkstų parenchima paprastai tampa labai kontrastinga per 3‑5 minutes ir inkstų geldeles kartu su šlapimo takais - per 8‑15 minučių po vartojimo pradžios. Pirmasis laiko taškas turi būti pasirenkamas jaunesniems pacientams, vėlyviausias – senyviems pacientams.

Kūdikiams ir mažiems vaikams pirmą vaizdą rekomenduojama fiksuoti praėjus 2‑3 minutėms po kontrastinės medžiagos suleidimo.

Dėl blogo kontrasto vaizdus gali reikėti fiksuoti vėliau.

Kompiuterinė tomografija (KT)

Kaukolės KT

Iohexol IMAX vartojamas kontrastui sustiprinti atliekant kaukolės KT dėl navikų ir pažeidimų.

Dozė yra nuo 1,0 ml iki ne daugiau kaip 2,0 ml/kg kūno svorio Iohexol IMAX 647 mg/ml ir nuo 1,0 ml iki ne daugiau kaip 1,5 ml/kg kūno svorio Iohexol IMAX 755 mg/ml; paprastai vaistinio preparato sušvirkščiama ar sulašinama į veną per 2‑6 minutes.

Skenavimo pradžia (registracija)

Minutės po vartojimo pradžios

Arterioveninės malformacijos, aneurizmos ir kiti kraujagysliniai patologiniai procesai

Iš karto ir iki 5 minučių

Labai vaskularizuoti navikai

Iki 5 minučių ar šiek tiek vėliau

Blogai vaskularizuoti pažeidimai

10‑15 minučių

Laiko skirtumus lemia didžiausia kontrastinės medžiagos koncentracija iš karto po suleidimo bei skirtingas laikotarpis iki didžiausios koncentracijos atsiradimo atitinkamuose patologiniuose pažeistuose audiniuose.

Naudojant lėtą įrangą, rekomenduojama suvartoti 100 ml dviem etapais (50 ml per maždaug 3 minutes, likutį per maždaug 7 minutes), kadangi tokiu atveju procedūros metu kiekis kraujyje būna reliatyviai stabilus, tačiau ne maksimalus. Tyrimą reikia pradėti baigus pirmąjį suleidimo etapą.

Viso kūno KT

Atliekant viso kūno KT, reikiama kontrastinės medžiagos dozė ir suleidimo greitis priklauso nuo tiriamo organo, tiriamos problemos ir ypač nuo naudojamos įrangos priklausomo skirtingo tyrimo laiko bei vaizdo rekonstrukcijos. Naudojant lėtą įrangą, vaistinio preparato reikia infuzuoti, naudojant greitą įrangą – švirkšti smūgines dozes.

Perdozavimas

Ikiklinikiniais tyrimais nustatyta, kad Iohexol IMAX saugumo ribos yra didelės, viršutinė dozės riba įprastinio vartojimo į kraujagyslę atveju nenustatyta. Jei paciento inkstų funkcija normali, simptominis perdozavimas nėra tikėtinas, nebent per tam tikrą ribotą laikotarpį pavartojama didesnė kaip 2000 mg jodo/kg kūno svorio dozė. Procedūros trukmė vartojant didelę dozę yra svarbi poveikio inkstams požiūriu (pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 2 valandos). Didžiausia atsitiktinio perdozavimo rizika būna sudėtingų angiografinių procedūrų vaikams metu, ypač jei kelis kartus švirkščiama didelės koncentracijos kontrastinė medžiaga.

Su kontrastine medžiaga susijusių sutrikimų gydymo gairės

Kad kontrastinės medžiagos švirkštimo metu pasireiškus komplikacijai būtu galima skubiai imtis veiksmų, labai svarbu turėti visus skubiam gydymui reikalingus vaistinius preparatus ir instrumentus bei patirties juos naudoti.

Rekomenduojama atlikti toliau nurodytą procedūrą.

Į veną reikia suleisti didelę tirpaus kortikosteroido, pvz., natrio 6 alfa-metilprednizolono natrio hemisukcinato, dozę. Leidžiamos toliau nurodytos dozės.

Bet kokiu atveju iš karto per 2 ar 3 minutes reikia suleisti 500 mg dozę (250 mg jaunesniems kaip 4 metų vaikams). Jei yra gyvybei pavojinga būklė, dozę reikia didinti vaistinio preparato leidžiant kitas 3‑5 minutes, kol bus pasiekta bendra 30 mg/kg kūno svorio dozė (pvz., iš viso maždaug 2000 mg pacientui, kurio kūno svoris yra 70 kg).

Kaniulę ar kateterį rekomenduojama palikti venoje, kad išliktų galimybė į kraujagyslę greitai sušvirkšti vaistinių preparatų. Kai kurie gydytojai pirmenybę teikia ankstesnio tūrio atstatymui (žr. „Kraujotakos nepakankamumas ir šokas (kolapsas)“) prieš kortikosteroido suleidimą ar tuo pačiu metu.

Reikia papildomai duoti kvėpuoti deguonies ir, jei reikia, pradėti dirbtinę plaučių ventiliaciją.

Taikomas priemones vėliau reikia koreguoti, atsižvelgiant į tolesnį vyraujančių simptomų įvertinimą. Reikia turėti omenyje, kad nurodomos vaistinių preparatų dozės gali būti vartojamos tik suaugusiesiems: vaikams dozes reikia mažinti atsižvelgiant į amžių.

Kraujotakos nepakankamumas ir šokas (kolapsas)

Pacientą būtina nedelsiant paguldyti šokinėje padėtyje (galva nuleista žemyn, rankos ir kojos pakeltos). Lėtai į veną reikia suleisti periferines kraujagysles veikiančių vaistinių preparatų. Plazmos analogais reikia sunormalinti plazmos tūrį.

Taikoma norepinefrino (5 mg 500 ml skysčio, pvz., izotoninio natrio chlorido tirpalo) infuzija, dozę koreguojant pagal poveikį (apytikslis infuzijos greitis yra 10‑20 lašų per minutę). Būtina nuolatinė pulso ir kraujospūdžio kontrolė.

Širdies veiklos nutrūkimas (asistolija)

Reikia krūtinkaulio viduryje stipriai paspausti krūtinės ląstą ir po to greitai sumažinti spaudimo jėgą. Jei poveikio nepasireiškia, reikia nedelsiant pradėti išorinį širdies masažą ir dirbtinę plaučių ventiliaciją (taikyti dirbtinę ventiliaciją burna į burną, hiperbarinę deguonies terapiją ir, jei įmanoma, atlikti endotrachėjinę intubaciją). Intrakardialiai leidžiama 0,5 mg orciprenalino, taikoma elektrinė širdies stimuliacija. Pasireiškus silpniems spontaniniams širdies susitraukimams, į veną leidžiama 0,5‑1,0 g (50‑10 ml 10% tirpalo) kalcio gliukozato. Vartojant kalcio, reikia atsižvelgti, ar pacientas nėra gydomas širdį veikiančiais glikozidais.

Skilvelių virpėjimas

Būtina nedelsiant pradėti išorinį širdies masažą ir dirbtinę plaučių ventiliaciją. Taikoma širdies defibriliacija (jei reikia, ji kartojama). Jei defibriliacija yra neveiksminga arba defibriliatoriaus nėra, į širdį leidžiama 0,5 g prokainamido dozė.

Hipokseminės acidozės, kuri dažnai pasireiškia nutrūkus širdies veiklai ar prasidėjus skilvelių virpėjimui, profilaktikai į veną vartojama natrio bikarbonato tirpalo (pvz., 50 ml 8,4% (1 miliekvivalentas/ml) tirpalo kas 5‑10 minučių). Būtina kontroliuoti kraujo pH.

Plaučių edema

Atliekamas neinvazinis kraujo tūrio sumažinimas (naudojant sfigmomanometro manžetę). Suaugusiesiems kraujo tūrį galima sumažinti ir invaziniu būdu. Į veną leidžiama greito poveikio diuretikų, suaugusiesiems osmodiurezę gali sukelti 100 ml 40% gliukozės tirpalo infuzija.

Jei pacientui tyrimas dar neatliktas, jį reikia greitai atlikti, kartu pavartojant tinkamą širdį veikiančių glikozidų dozę (pvz., suaugusiesiems į veną suleisti 1/8‑¼ mg strofantino) (būtina įvertinti, ar nėra mitralinės stenozės). Taikoma slėginė ventiliacija, tačiau jos negalima pradėti ištikus šokui.

Galvos smegenų pažeidimo simptomai

Jei pacientas tampa neramus, į raumenis arba lėtai į veną reikia leisti trankvilianto (pvz., diazepamo); sunkaus sujaudinimo atvejais reikia suleisti neuroleptiko (galima kartu į sėdmenų raumenis suleisti 50 mg prometazino). Jei prasideda organinio smegenų pažeidimo sukelti traukuliai, į raumenis reikia suleisti 0,2‑0,4 g fenobarbitalio; jei pasireiškia sunkūs traukuliai (epilepsija), į veną reikia suleisti trumpai veikiančio narkotinio preparato.

Alergijos simptomai

Jei pasireiškia sunki dilgėlinė, greta kortikosteroidų reikia lėtai į veną suleisti antihistamininių preparatų ir galbūt kalcio preparatų (vartojant kalcio reikia atsižvelgti, ar pacientas nėra gydomas širdį veikiančiais glikozidais).

Gydant astmos priepuolį, į veną reikia labai lėtai leisti teofilino, be to, jei reikia, labai lėtai į veną reikia suleisti 0,5 mg orciprenalino. Jei pasireiškia balso aparato edema, į veną reikia lėtai suleisti antihistamininio preparato (pvz., 50 mg prometazino). Jei yra viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija, gali prireikti tracheotomijos.