PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA
Ranolazine ELC 500 mg pailginto atpalaidavimo tabletės
Kiekvienoje tabletėje yra 500 mg ranolazino.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
Pailginto atpalaidavimo tabletė
Balta, pailga, išgaubta, plėvele dengta tabletė, kurios dydis 16,5 mm x 8,0 mm ir vienoje pusėje įspausta „500“.
Ranolazine ELC skirtas papildomam simptominiam suaugusių pacientų, sergančių stabilia krūtinės angina, gydymui, kuriems nepakanka ar jie netoleruoja pirmos eilės antiangininio gydymo (pvz.,beta adrenoblokatorių ir (arba) kalcio kanalų blokatorių).
Dozavimas
Ranolazine ELC tiekiamas 375 mg, 500 mg ir 750 mg pailginto atpalaidavimo tabletėmis.
Suaugusieji
Rekomenduojama pradinė Ranolazine ELC dozė yra 375 mg du kartus per parą. Po 2–4 savaičių dozė turi būti titruojama iki 500 mg du kartus per parą, atsižvelgiant į paciento reakciją, vėliau dozė titruojama iki maksimalios rekomenduojamos 750 mg dozės du kartus per parą (žr. 5.1 skyrių).
Jeigu pacientas patiria su gydymu susijusių nepageidaujamų reiškinių (pvz., svaigulį, pykinimą ar vėmimą), gali prireikti sumažinti Ranolazine ELC dozę iki 500 mg arba 375 mg du kartus per parą. Jeigu sumažinus dozę simptomai neišnyksta, gydymą reikia nutraukti.
Gydymas kartu su CYP3A4 ir P-glikoproteino (P-gp) inhibitoriais
Pacientams, gydomiems vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriais (pvz., diltiazemu, flukonazolu, eritromicinu) arba P-glikoproteino inhibitoriais (verapamiliu, ciklosporinu) rekomenduojama atsargiai titruoti dozę (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Draudžiama vartoti kartu su stipriais CYP3A4 inhibitorius (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
Sutrikusi inkstų funkcija
Pacientams, su lengvu ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas 30–80 ml/min), reikia atsargiai nustatyti dozę (žr. 4.4, 4.8 ir 5.2 skyrius). Ranolazine ELC draudžiama vartoti pacientams su sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min) (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius).
Sutrikusi kepenų funkcija
Pacientams su lengvu kepenų funkcijos sutrikimu, rekomenduojama atsargiai nustatyti dozę (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Ranolazine ELC draudžiama vartoti pacientams su vidutiniu ar sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius).
Senyvi pacientai
Senyviems pacientams dozę parinkti reikia atsargiai (žr. 4.4 skyrių). Dėl su amžiumi susijusio inkstų funkcijos susilpnėjimo, senyviems pacientams galima padidėjusi ranolazino ekspozicija (žr. 5.2 skyrių). Senyviems pacientams dažniau pasireiškė šalutinis poveikis (žr. 4.8 skyrių).
Mažas kūno svoris
Nedidelio svorio (≤ 60 kg) pacientams dažniau pasireiškė nepageidaujamas poveikis. Nedaug sveriantiems pacientams dozę nustatyti reikia atsargiai (žr. 4.4, 4.8 ir 5.2 skyrius).
Stazinis širdies nepakankamumas (SŠN)
Pacientams, sergantiems vidutiniu ir sunkiu SŠN (III–IV NYHA klasės), dozę nustatyti reikia atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).
Ranolazino vartojimo saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 18 metų vaikams nenustatytas. Duomenų nėra.
Vartojimo būdas
Ranolazine ELC tabletė turi būti nuryjama visa, nesusmulkinta, nesulaužyta bei nesukramtyta. Gali būti vartojama su maistu ar be jo.
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei 6.1 skyriuje nurodytai medžiagai.
Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min) (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
Vidutinis ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
Draudžiama kartu skirti stiprių CYP3A4 inhibitorių (pvz. itrakonazolo, ketokonazolo, vorikonazolo,
pozakonazolo, ŽIV proteazių inhibitorių, klaritromicino, telitromicino, nefazodono) (žr. 4.2 ir 4.5
skyrius).
Draudžiama kartu skirti Ia klasės (pvz., chinidino) arba III klasės (pvz., dofetilido, sotalolio)
antiaritminių vaistinių preparatų, išskyrus amjodaroną.
Skirti ranolazino ir jo dozę didinti reikia atsargiai tiems pacientams, kuriems galima padidėjusi vaisto
ekspozicija, t. y.:
• Kartu vartojantiems vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorių (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).
• Kartu vartojantiems vidutinio stiprumo P-gp inhibitorių (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).
• Esant lengvam kepenų funkcijos sutrikimui (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
• Esant lengvam ir vidutiniam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas 30–80 ml/min)
(žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius).
• Senyvo amžiaus (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius).
• Nedaug sveriantiems (≤ 60 kg) (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius).
• Segantiems vidutiniu ir sunkiu SŠN (III–IV NYHA klasės) (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
Esant šių veiksnių deriniui, pacientams numatoma padidėjusi ekspozicija. Gali pasireikšti nuo dozės
priklausantis šalutinis poveikis. Jeigu ranolazino skiriama pacientams su keliais iš šių veiksnių, jie turi būti pastoviai stebimi, ar nepasireiškia nepageidaujamų reiškinių ir, jei reikia, sumažinama dozė arba nutraukiamas vaisto skyrimas.
Padidėjusios ekspozicijos, sąlygojančios nepageidaujamus reiškinius, rizika yra didesnė pacientams, kurių CYP2D6 aktyvumas sumažėjęs (silpni metabolizuotojai, angl. Poor metabolisers, PM), nei asmenims, kurių CYP2D6 gebėjimas metabolizuoti didelis (stiprūs metabolizuotojai, angl. Extensive metabolisers, EM) (žr. 5.2 skyrių). Anksčiau minėti įspėjimai pagrįsti rizika silpniems CYP2D6 metabolizuotojams ir juos reikia turėti omenyje, jei CYP2D6 aktyvumas yra nežinomas. Mažiau atsargos priemonių reikia pacientams stipriems CYP2D6 metabolizuotojams. Jei paciento CYP2D6 metabolizmo aktyvumas nustatytas (pvz., genotipuojant) arba anksčiau buvo žinoma, kad pacientas yra stiprus metabolizuotojas, esant anksčiau paminėtų rizikos veiksnių deriniui, ranolazino gali būti vartojama laikantis atsargumo priemonių.
QT pailgėjimas: Ranolazinas blokuoja IKr ir pailgina QTc intervalą priklausomai nuo dozės. Populiacinis pacientų ir sveikų savanorių tyrimas parodė, kad apskaičiuotasis plazmos koncentracijos ir QTc santykio kreivės nuolydis buvo 2,4 ms per 1000 ng/ml, tai yra maždaug tolygu QTc prailgėjimui 2–7 ms, 500–1000 mg du kartus per parą vartojamo ranolazino koncentracijos kraujo plazmoje ribose. Todėl reikia atsargiai gydyti pacientus, kurių anamnezėje ar šeimos anamnezėje buvo įgimtas ilgo QT sindromas, pacientus, su įgytu pailgėjusiu QT intervalu ir pacientus, gydomus QTc intervalą veikiančiais preparatais (taip pat žr. 4.5 skyrių).
Vaistų tarpusavio sąveika: Kartu skiriami CYP3A4 induktoriai gali sąlygoti sumažėjusį veiksmingumą. Ranolazino negalima vartoti pacientams, gydomiems CYP3A4 induktoriais (pvz., rifampicinu, fenitoinu, fenobarbitaliu, karbamazepinu, paprastąja jonažole) (žr. 4.5 skyrių).
Inkstų funkcijos sutrikimas: Inkstų funkcija silpnėja su amžiumi, todėl vartojant ranolazino svarbu reguliariai tikrinti inkstų funkciją (žr. 4.2, 4.3, 4.8 ir 5.2 skyrius).
Natris: šio vaistinio preparato pailginto atpalaidavimo tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.
Kitų vaistinių preparatų poveikiai ranolazinui
CYP3A4 ir P-gp inhibitoriai: Ranolazinas yra citochromo CYP3A4 substratas. CYP3A4 inhibitoriai didina ranolazino koncentraciją plazmoje. Didėjant koncentracijai plazmoje, taip pat didėja su doze susijusių nepageidaujamų reiškinių (pvz., pykinimas, svaigulys) tikimybė. Gydymo ranolazinu metu, kartu skyrus 200 mg ketokonazolo du kartus per parą, 3,0–3,9 kartus padidėja ranolazino AUC. Kartu su ranolazinu skirti stiprių CYP3A4 inhibitorių (pvz., itrakonazolo, ketokonazolo, vorikonazolo, pozakonazolo, ŽIV proteazių inhibitorių, klaritromicino, telitromicino, nefazodono) draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Greipfrutų sultys taip pat yra stiprus CYP3A4 inhibitorius.
Diltiazemas (180–360 mg kartą per parą), vidutiniškai stiprus CYP3A4 inhibitorius, sukelia nuo dozės priklausomą vidutinės ranolazino pastovios koncentracijos padidėjimą nuo 1,5 iki 2,4 karto. Pacientams, gydomiems diltiazemu ir kitais vidutiniškai stipriais CYP3A4 inhibitoriais (pvz., eritromicinu, flukonazoliu), rekomenduojama atsargiai titruoti ranolazino dozę. Gali prireikti mažinti ranolazino dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Ranolazinas yra P-gp substratas. P-gp inhibitoriai (pvz., ciklosporinas, verapamilis) didina ranolazino koncentraciją plazmoje. Verapamilis (120 mg tris kartus per parą) 2,2 kartus padidina nusistovėjusią pusiausvyrinę ranolazino koncentraciją. Pacientams, gydomiems P-gp inhibitoriais, rekomenduojama atsargiai titruoti ranolazino dozę. Gali prireikti mažinti ranolazino dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
CYP3A4 induktoriai: Rifampicinas (600 mg vieną kartą per parą) maždaug 95% sumažina ranolazino nusistovėjusią pusiausvyrinę koncentraciją. Vartojant CYP3A4 induktorių (pvz., rifampicino, fenitoino, fenobarbitalio, karbamazepino, paprastosios jonažolės), reikia vengti pradėti gydymą ranolazinu (žr. 4.4 skyrių).
CYP2D6 inhibitoriai: Ranolazinas yra dalinai metabolizuojamas CYP2D6, todėl šio fermento inhibitoriai gali didinti ranolazino koncentraciją plazmoje. Stiprus CYP2D6 inhibitorius paroksetinas, skiriant jo 20 mg per parą, padidino nusistuvėjusią pusiausvyrinę ranolazino, skiriamo po 1000 mg du kartus per parą, koncentraciją plazmoje vidutiniškai 1,2 karto. Dozės keisti nereikia. Vartojant 500 mg dozę du kartus per parą, kartu skyrus stipraus CYP2D6 inhibitoriaus, ranolazino AUC gali padidėti maždaug 62%.
Ranolazino poveikiai kitiems vaistiniams preparatams
Ranolazinas yra vidutinis ar stiprus P-gp inhibitorius ir silpnas CYP3A4 inhibitorius ir gali padidinti P-gp ir CYP3A4 substratų koncentracijas plazmoje. Gali padidėti vaistų, kuriuos perneša P-gp, pasiskirstymas audiniuose.
Gali reikėti koreguoti jautrių CYP3A4 poveikiui vaistinių preparatų (pvz., simvastatino, lovastatino) ir CYP3A4 metabolizuojamų vaistinių preparatų, kurie pasižymi siauru terapiniu intervalu (pvz., ciklosporino, takrolimuzo, sirolimuzo, everolimuzo), dozę, nes ranolazinas gali padidinti šių vaistinių preparatų koncentraciją kraujo plazmoje.
Turimi duomenys rodo, kad ranolazinas yra silpnas CYP2D6 inhibitorius. Vartojant ranolazino 750 mg du kartus per parą, metoprololio koncentracija kraujo plazmoje padidėja 1,8 karto. Todėl metoprololio ar kitų CYP2D6 substratų (pvz., propafenono ir flekainido arba, kiek silpniau, triciklių antidepresantų ir antipsichotikų) ekspozicija gali padidėti kartu skiriant su ranolazinu, ir dėl to gali prireikti sumažinti šių vaistinių preparatų dozes.
CYP2B6 slopinimo galimybė nebuvo vertinta. Kartu skiriant CYP2B6 substratų (pvz., bupropiono, efavirenzo, ciklofosfamido), rekomenduojama imtis atsargumo priemonių.
Digoksinas. Kartu skyrus ranolazino ir digoksino, buvo nustatytas digoksino koncentracijos plazmoje padidėjimas vidutiniškai 1,5 karto. Todėl, pradėjus ir baigus gydymą ranolazinu, turi būti stebimos digoksino koncentracijos.
Simvastatinas. Simvastatino metabolizmas ir šalinimas yra labai priklausomi nuo CYP3A4. Ranolazino 1000 mg du kartus per parą padidina simvastatino laktono ir simvastatino rūgšties koncentracijas plazmoje maždaug 2 kartais. Didelės simvastatino dozės susijusios su rabdomiolize; rinkoje esančių vaistinių preparatų stebėjimo duomenimis pasitaikė rabdomiolizės atvejų, kai ranolazino buvo vartojama kartu su simvastatinu. Ranolazinu gydomiems pacientams reikia vartoti ne didesnę simvastatino dozę kaip 20 mg vieną kartą per parą.
Atorvastatinas. ranolazino vartojant po 1000 mg 2 kartus per parą kartu su atorvastatino 80 mg kartą per parą doze, pastarojo Cmax ir AUC atitinkamai padidėja 1,4 ir 1,3 karto, atorvastatino metabolitų Cmax ir AUC pasikeičia mažiau kaip 35%. Vartojant ranolazino reikia riboti atorvastatino dozę ir tinkamai stebėti paciento būklę.
Ranolazino vartojantiems pacientams gali būti apsvarstytas ir kitų statinų, metabolizuojamų fermento CYP3A4 (pvz., lovastatino), dozės ribojimas.
Takrolimuzas, ciklosporinas, sirolimuzas, everolimuzas. Pacientams, vartojantiems ranolazino, pastebėta padidėjusi kraujo plazmoje takrolimuzo, kuris metabolizuojamas veikiant CYP3A4 fermentui, koncentracija. Vartojant kartu ranolazino ir takrolimuzo rekomenduojama kontroliuoti takrolimuzo koncentraciją kraujo plazmoje ir atitinkamai koreguoti takrolimuzo dozę. Tai taip pat rekomenduojama vartojant kitų, siauro terapinio intervalo grupės darinių, metabolizuojamų veikiant CYP3A4 fermentui (pvz. ciklosporino, sirolimuzo, everolimuzo).
Vaistai, kurie transportuojami veikiant organinių katijonų pernašai 2 (angl. Organic Cation Transporter-2, OCT2). Vartojant ranolazino po 500 mg ir 1000 mg dozę 2 kartus per parą 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų kraujo plazmoje metformino ekspozicija (vartojant po 1000 mg 2 kartus per parą) padidėja atitinkamai 1,4 ir 1,8 karto. Panašiai gali pasikeisti ir kitų OCT2 substratų ekspozicija, įskaitant (bet neapsiribojant) pindololį ir varenikliną.
Yra teorinė rizika, kad ranolazino vartojimas kartu su kitais QTc intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais gali sukelti farmakodinaminę sąveiką ir padidinti skilvelių aritmijos riziką. Tokie vaistiniai preparatai yra kai kurie antihistamininiai preparatai (pvz., terfenadinas, astemizolas, mizolastinas), kai kurie antiaritminiai vaistai (pvz., kvinidinas, disopiramidas, prokainamidas), eritromicinas ir tricikliai antidepresantai (pvz., imipraminas, doksepinas, amitriptilinas).
Nėštumas. Duomenų apie ranolazino vartojimą nėštumo metu nepakanka. Tyrimai, atlikti su gyvūnais, parodė toksinį poveikį embrionui (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Ranolazino nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.
Žindymas. Nėra žinoma ar ranozalinas yra išskiriamas su motinos pienu. Turimi farmakodinaminiai / toksikologiniai duomenys su žiurkių patelėmis parodė, kad ranolazino išsiskiria į pieną (išsamesnę informaciją žr. 5.3 skyriuje). Negalima atmesti rizikos žindomam kūdikiui. Ranolazino negalima vartoti žindymo laikotarpiu.
Vaisingumas. Su gyvūnais atliktų reprodukcijos tyrimų metu neigiamo poveikio vaisingumui nenustatyta (žr. 5.3 skyrių). Ranolazino poveikis žmonių vaisingumui nežinomas.
Ranolazino poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Ranolazinas gali sukelti svaigulį, neryškų matymą, diplopiją, sumišimą, koordinacijos sutrikimą ir haliucinacijas (žr. 4.8 skyrių), tai gali paveikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Pacientams vartojantiems ranolazino pasireikšiantis nepageidaujamas poveikis paprastai yra lengvas arba vidutinio sunkumo ir dažniausiai išsivysto per pirmąsias dvi gydymo savaites. Šis poveikis buvo nustatytas 3 fazės klinikinio tyrimo metu, kuriame iš viso dalyvavo 1030 lėtine krūtinės angina sergantys pacientai, gydyti ranolazinu.
Nepageidaujami reiškiniai, susiję su gydymu, pateikti toliau, suskirstyti pagal organų sistemų klases ir dažnį. Dažniai apibūdinami kaip labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) ir labai retas (< 1/10 000). ir nežinoma (negali būti įvertinta pagal turimus duomenis).
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Nedažni: anoreksija, sumažėjęs apetitas, dehidracija.
Reti: hiponatremija.
Psichikos sutrikimai
Nedažni: nerimas, nemiga, sumišimas, haliucinacijos.
Reti: dezorientacija.
Nervų sistemos sutrikimai
Dažni: svaigulys, galvos skausmas.
Nedažni: letargija, apalpimas, hipestezija, somnolencija, tremoras, posturalinis svaigulys,
parestezija.
Reti: amnezija, sąmonės lygio slopinimas, sąmonės praradimas, koordinacijos, eisenos, uoslės
sutrikimas.
Nežinomi: miokloniniai traukuliai.
Akių sutrikimai
Nedažni: neryškus matymas, regėjimo sutrikimas, vaizdo dvejinimasis.
Ausų ir labirintų sutrikimai
Nedažni: galvos svaigimas, spengimas.
Reti: klausos pablogėjimas.
Kraujagyslių sutrikimai
Nedažni: karščio pylimas, hipotenzija.
Reti: galūnių šalimas, ortostatinė hipotenzija.
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni: dusulys, kosulys, kraujavimas iš nosies.
Reti: gerklės užgulimas
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni: vidurių užkietėjimas, vėmimas, pykinimas.
Nedažni: pilvo skausmas, burnos sausumas, virškinimo sutrikimas, dujų kaupimasis, nemalonūs
pojūčiai skrandyje.
Reti: pankreatitas, erozinis duodenitas, burnos hipoestezija.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nedažni: niežėjimas, gausus prakaitavimas.
Reti: angioedema, alerginis dermatitas, dilgėlinė, šaltas prakaitas, išbėrimas.
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Nedažni: galūnių skausmas, mėšlungis, sąnarių patinimas, raumenų silpnumas.
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Nedažni: dizurija, hematurija, chromaturija.
Reti: ūminis inkstų nepakankamumas, šlapimo susilaikymas.
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Reti: erekcijos sutrikimas.
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni: astenija.
Nedažni: nuovargis, periferinė edema.
Tyrimai
Nedažni: padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje, padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje, pailgėjęs koreguotas QT intervalas elektrokardiogramoje, padidėjęs trombocitų ar baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje, sumažėjęs svoris.
Reti: padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas.
Bendrai, nepageidaujami reiškiniai buvo tokie pat kaip MERLIN-TIMI 36 tyrimo metu. Ilgalaikio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ūminio inkstų nepakankamumo dažnis yra mažesnis nei 1% placebo ir ranolazino pacientų grupėse. Įvertinus pacientus, kurie gali turėti didesnę riziką nepageidaujamiems reiškiniams, juos gydant kitais antiangininiais vaistais, pavyzdžiui, pacientus sergančius diabetu, I ir II klasės širdies nepakankamumu arba obstrukcine plaučių liga, nustatyta, kad šios būklės nebuvo susijusios su kliniškai reikšmingais nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo dažnio padidėjimais.
RIVER-PCI klinikinio tyrimo metu pastebėta, kad ranolazinu gydytiems pacientams dažniau pasireiškė nepageidaujamo poveikio reiškinių (žr. 5.1 skyrių), kuomet pacientams, kuriems perkutaninės koronarinės intervencijos (PKI) metu buvo atlikta nepilna revaskuliarizacija, maždaug 70 savaičių laikotarpyje buvo duodama ranolazino iki 1000 mg du kartus per parą arba placebo. Šio tyrimo metu dažniau pranešama apie stazinį širdies nepakankamumą ranolazino vartojusių tiriamųjų grupėje (2,2% palyginti su 1,0% placebo grupėje). Taip pat 1000 mg ranolazino du kartus per parą gydytiems pacientams žymiai dažniau pasireiškė praeinantis smegenų išemijos priepuolis palyginti su placebo vartojusiais pacientais (atitinkamai 1,0% ir 0,2%). Tačiau insulto dažnumas buvo panašus abiejose grupėse (ranolazino grupėje 1,7%, placebo grupėje 1,5%).
Senyvi, sergantys inkstų funkcijos sutrikimu ir mažo svorio pacientai
Paprastai nepageidaujami reiškiniai dažniau pasireikšdavo senyvo amžiaus pacientams ir pacientams su sutrikusia inkstų funkcija, tačiau šiuose pogrupiuose stebėtų reiškinių pobūdis panašus į bendros populiacijos. Iš dažniausiai minėtų, šie reiškiniai dažniau pasireikšdavo vartojant ranolazino (dažniai, koreguoti placebo) senyvo amžiaus (≥ 75 metų) nei jaunesnio (< 75 metų) amžiaus pacientams: vidurių užkietėjimas (8% palyginti su 5%), pykinimas (6% palyginti su 3%), hipotenzija (5% palyginti su 1%) ir vėmimas (4% palyginti su 1%).
Pacientus su lengvu ar vidutiniu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas ≥ 30–80 ml/min) lyginant su pacientais, kurių inkstų funkcija normali (kreatinino klirensas > 80 ml/min), dažniausiai minėti reiškiniai ir dažniai, koreguoti placebo, buvo: vidurių užkietėjimas (8% palyginti su 4%), svaigulys (7% palyginti su 5%) ir pykinimas (4% palyginti su 2%).
Bendrai, nepageidaujamų reiškinių mažo svorio pacientams (≤ 60 kg) pobūdis ir dažnis buvo panašus į didesnio svorio pacientų (> 60 kg), tačiau labiausiai paplitusių nepageidaujamų reiškinių dažniai, koreguoti placebo, buvo didesni mažo svorio pacientų, nei didesnio svorio pacientų tarpe: pykinimas (14% palyginti su 2%), vėmimas (6% palyginti su 1%) ir hipotenzija (4% palyginti su 2%).
Laboratoriniai duomenys
Sveikiems asmenims ir pacientams, gydytiems ranolazinu, buvo nustatyti nedideli, kliniškai nereikšmingi, grįžtami serumo kreatinino kiekio padidėjimai. Su šiais reiškiniais susijusio inkstų toksinio poveikio nebuvo. Inkstų funkcijos tyrimas sveikiems savanoriams parodė kreatinino klirenso sumažėjimą, nesant glomerulų filtracijos greičio pakitimų, susijusių su inkstų kanalėlių kreatinino sekrecijos slopinimu.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt).
Per burną vartojamos didelės dozės toleravimo tyrime su krūtinės angina sergančiais pacientais, priklausomai nuo dozės didėjo svaigulio, pykinimo ir vėmimo dažnis. Be šių nepageidaujamų reiškinių, intraveninio perdozavimo tyrime su sveikais savanoriais stebėtas dvejinimasis akyse, mieguistumas ir apalpimas. Perdozavimo atveju pacientas turi būti atidžiai stebimas bei jam taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas.
Apytiksliai 62% ranolazino susijungia su plazmos baltymais ir dėl to mažai tikėtinas visiškas jo pašalinimas dializės būdu.
Po patekimo į rinką buvo pranešimų apie tyčinį perdozavimą vien tik ranolazinu arba kartu su kitais vaistiniais preparatais, su mirtina baigtimi.
Farmakoterapinė grupė: Kiti kardiologiniai preparatai, ATC kodas: C01EB18
Veikimo mechanizmas: Ranolazino veikimo mechanizmas didžiąja dalimi nėra žinomas. Ranolazinas gali turėti antiangininį poveikį, slopindamas vėlyvąją natrio srovę širdies ląstelėse. Tai sumažina natrio kaupimąsi ląstelėje ir todėl sumažėja kalcio perkrova ląstelėje. Manoma, kad slopindamas vėlyvąją natrio srovę, ranolazinas mažina šį intraląstelinį jonų disbalansą išemijos metu. Manoma, kad šis kalcio perkrovos sumažinimas pagerina miokardo atsipalaidavimą ir taip mažina kairiojo skilvelio diastolinį standumą. Klinikiškai vėlyvosios natrio srovės slopinimas ranolazinu patvirtintas atvirame 5 pacientų, sergančių ilgo QT sindromu (angl. Long QT Syndrome 3 (LQT3) pacientų, turinčių SCN5A ΔKPQ geno mutaciją), tyrime žymiai sutrumpėjusiu QTc intervalu ir diastolinio atsipalaidavimo pagerėjimu.
Šie poveikiai nepriklauso nuo širdies susitraukimų dažnio, kraujospūdžio ir vazodilatacijos pokyčių.
Farmakodinaminis poveikis
Hemodinaminis poveikis: Pacientams, gydytiems vien tik ranolazinu arba derinyje su kitais antiangininiais preparatais, kontroliuojamuose tyrimuose buvo nustatytas minimalus vidutinio širdies susitraukimų dažnio (< 2 kartų per minutę) ir vidutinio sistolinio kraujospūdžio (< 3 mmHg) sumažėjimas.
Elektrokardiografiniai pokyčiai: Pacientams, gydytiems ranolazinu, buvo stebėtas nuo dozės ir koncentracijos plazmoje priklausomas QTc intervalo pailgėjimas (apie 6 ms, vartojant 1000 mg du kartus per parą), T bangos amplitudės sumažėjimas ir kai kuriais atvejais vagota (angl. notched) T banga. Manoma, kad šis ranolazino poveikis paviršinei elektrokardiogramai pasireiškia dėl greitai išsilyginančios kalio srovės slopinimo, kuris prailgina skilvelių veikimo potencialą, ir dėl vėlyvosios natrio srovės slopinimo, kuris sutrumpina skilvelių veikimo potencialą. 1308 pacientų ir sveikų savanorių populiacijos sudėtinių duomenų analizė parodė vidutinį QTc pailgėjimą 2,4 ms nuo pradinio taško, esant 1000 ng/ml ranolazino koncentracijai plazmoje. Šis rezultatas atitinka duomenis iš pagrindžiamųjų klinikinių tyrimų, kurių metu vartojant 500 mg ir 750 mg du kartus per parą QTcF (Fridericia korekcija) nuo pradinio taško vidutiniškai pakito atitinkamai 1,9 ms ir 4,9 ms. Pokytis buvo didesnis pacientams su kliniškai reikšmingu kepenų funkcijos sutrikimu.
Didelės apimties 6560 pacientų, sergančių nestabilia krūtinės angina (NKA) arba miokardo infarkto be ST pakilimo ūminiu koronariniu sindromu (MI/-/ST ŪKS), išeičių tyrime (MERLIN-TIMI 36), lyginant mirties dėl visų priežasčių riziką (santykinė rizika ranolazino: placebo 0,99), staigios kardialinės mirties (santykinė rizika ranolazino: placebo 0,87) ar patvirtintų simptominių aritmijų (3,0% palyginti su 3,1%) dažnį, skirtumo tarp ranolazino ir placebo nenustatyta.
Remiantis 7 dienų trukmės Holterio monitoravimu MERLIN-TIMI 36 tyrime, 3162 ranolazinu gydytiems pacientams proaritminio poveikio nestebėta. Aritmijų dažnis buvo reikšmingai mažesnis pacientų, gydytų ranolazinu (80%), nei placebu (87%), įskaitant skilvelinę tachikardiją ≥ 8 susitraukimų (5% palyginti su 8%).
Klinikinis efektyvumas ir saugumas: Klinikiniai tyrimai parodė, kad ranolazinas efektyvus ir saugus gydant pacientus, sergančius lėtine krūtinės angina, skiriant tik šio vaisto ar kai kitų antiangininių vaistinių preparatų nauda buvo suboptimali.
Pagrindžiamojo tyrimo CARISA metu ranolazino buvo skiriama kartu su atenololiu 50 mg vieną kartą per parą, amlodipinu 5 mg vieną kartą per parą arba diltiazemu 180 mg vieną kartą per parą. Aštuoni šimtai dvidešimt trys pacientai (23% moterų) buvo atsitiktinai paskirstyti ir gydyti 12 savaičių ranolazinu po 750 mg, 1000 mg du kartus per parą arba placebu. Ranolazinas buvo veiksmingesnis nei placebas prailginant fizinio krūvio laiką, esant abiejų dozių mažiausiai koncentracijai plazmoje po 12 savaičių, kuomet jis buvo vartojamas kaip pridėtinis gydymas. Tačiau skirtumo tarp fizinio krūvio laiko, lyginant dvi dozes, nestebėta (24 sekundės lyginant su placebu; p ≤ 0,03).
Vartojant ranolazino reikšmingai sumažėjo krūtinės anginos priepuolių skaičius per savaitę ir trumpalaikio veikimo nitroglicerino suvartojimas lyginant su placebu. Gydymo metu neišsivystė tolerancija ranolazinui ir staigiai nutraukus gydymą nebuvo stebėtas krūtinės anginos priepuolių padažnėjimas. Fizinio krūvio laikas pailgėjimas moterims sudarė apie 33% fizinio krūvio pailgėjimo vyrų grupėje, vartojant 1000 mg dozę du kartus per parą. Tačiau krūtinės anginos priepuolių ir nitroglicerino vartojimo dažnio sumažėjimas vyrams ir moterims buvo panašus. Kadangi šalutinis poveikis priklauso nuo dozės, o veiksmingumas vartojant 750 mg ir 1000 mg du kartus per parą yra vienodas, maksimali rekomenduojama dozė yra 750 mg du kartus per parą.
Antrojo tyrimo ERICA metu ranolazino buvo skiriama kartu su 10 mg amlodipino, skiriamo vieną kartą per parą (didžiausia nurodoma dozė). Penki šimtai šešiasdešimt penki pacientai buvo atsitiktinai paskirstyti į dvi grupes: vieni 1 savaitę buvo gydomi pradine 500 mg ranolazino doze du kartus per parą, kiti – placebu, toliau vieni buvo gydomi 1000 mg ranolazino du kartus per parą arba placebu, kartu buvo skiriant gydymą 10 mg amlodipino vieną kartą per parą. Be to, 45% tiriamųjų gavo ilgai veikiančių nitratų. Vartojant ranolazino reikšmingai sumažėjo krūtinės anginos priepuolių skaičius per savaitę (p = 0,028) ir trumpalaikio veikimo nitroglicerino suvartojimas (p = 0,014) lyginant su placebu. Tiek vidutinis krūtinės anginos priepuolių skaičius per savaitę, tiek nitroglicerino tablečių suvartojimas sumažėjo maždaug po vieną per savaitę.
Pagrindiniame dozės nustatymo tyrime, MARISA, ranolazino buvo vartojama monoterapijai. Šimtas devyniasdešimt vienas pacientas buvo atsitiktinai paskirstyti ir vieni gydyti ranolazino 500 mg du kartus per parą, 1000 mg du kartus per parą, 1500 mg du kartus per parą, kiti – placebu, po 1 savaitę kryžminiu metodu. Ranolazinas buvo reikšmingai pranašesnis nei placebas prailginant fizinio krūvio laiką, laiką iki stenokardijos ir laiką iki ST segmento nusileidimo 1 mm, vartojant visų tirtų dozių su stebėtu dozės – reakcijos ryšiu. Fizinio krūvio laiko pailgėjimas, rodantis su doze susijusią reakciją, buvo statistiškai reikšmingas lyginant su placebu visoms trims ranolazino dozėms nuo 24 sekundžių vartojant 500 mg du kartus per parą iki 46 sekundžių vartojant 1500 mg du kartus per parą. Šiame tyrime fizinio krūvio laikas buvo ilgiausias 1500 mg grupėje, tačiau pasireiškė neproporcingai didelis šalutinio poveikio padažnėjimas ir 1500 mg dozė toliau nebuvo tirta.
Didelės apimties 6560 pacientų, su NKA ir MI/-/ST ŪKS, išeičių tyrime (MERLIN-TIMI 36), lyginant mirties nuo visų priežasčių riziką (santykinė rizika ranolazino:placebo 0,99), staigios kardialinės mirties (santykinė rizika ranolazino:placebo 0,87) ar patvirtintų simptominių aritmijų (3,0% palyginti su 3,1%) dažnį, skirtumo tarp ranolazino ir placebo nenustatyta, kai buvo papildytas standartinis medikamentinis gydymas (įskaitant gydymą beta adrenoblokatoriais, kalcio kanalų blokatoriais, nitratais, trombocitų agregaciją slopinančiais preparatais, lipidų koncentraciją mažinančiais preparatais ir AKF inhibitoriais). Maždaug pusė MERLIN-TIMI 36 pacientų anamnezėje buvo sirgę krūtinės angina. Rezultatai parodė, kad fizinio krūvio laikas ranolazino vartojantiems pacientams buvo 31 sekunde ilgesnis nei gydytiems placebu pacientams (p = 0,002). Seattle krūtinės anginos apklausa (angl. The Seattle Angina Questionnaire) parodė reišmingą poveikį keliais aspektais, įskaitant krūtinės anginos dažnį (p < 0,001), lyginant su placebu gydytais pacientais.
Į kontroliuojamus klinikinius tyrimus įtraukta tik maža dalis ne baltaodžių pacientų, todėl negalima daryti išvadų apie veiksmingumą ir saugumą ne baltaodžiams.
Trečios fazės dvigubai koduoto placebu kontroliuojamo reiškinių pasireiškimo įrodymais pagrįsto klinikinio tyrimo (RIVER-PCI) metu dalyvavo 2604 pacientai, kurių amžius buvo ≥ 18 metų, sergantys lėtine krūtinės angina ir kuriems PKI metu buvo atlikta nepilna revaskuliarizacija. Šiems pacientams dozė buvo didinama iki 1000 mg du kartus per parą (dabartinėje preparato charakteristikų santraukoje (PCS) dozė nepatvirtinta). Pirminės vertinamosios baigties atžvilgiu (laikas iki pirmojo su išemija susijusios revaskuliarizacijos pasireiškimo arba su išemija susijusios hospitalizacijos be revaskuliarizacijos) reikšmingo skirtumo tarp vartojusių ranolazino (26,2%) ir placebo (28,3%) nebuvo; rizikos santykis 0,95, 95% PI (pasikliautinasis intervalas) 0,82–1,10, p = 0,48. Visų mirties priežasčių rizika, mirtis dėl kardiovaskulinių sutrikimų arba dėl didžiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos nepageidaujamų įvykių (angl. major adverse cardiovascular events, MACE) ir hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo dažnis abiejose pacientų grupėse buvo panašus; tačiau ≥ 75 metų amžiaus pacientų grupėje MACE pasitaikė dažniau gydytiems ranolazinu negu vartojusiems placebo (atitinkamai 17,0% ir 11,3%); be to ≥ 75 metų amžiaus pacientų grupėje padidėjo visų mirties priežasčių skaičius (9,2% palyginti su 5,1%, p = 0.074).
Didžiausia išgerto Ranolazine ELC koncentracija plazmoje (Cmax) susidaro per 4,5 valandos (trukmės mediana). Pusiausvyrinė koncetracija dažniausiai susidaro per 3 dienas, vaistą dozuojant du kartus per parą.
Absorbcija: Vidutinis absoliutus ranolazino biologinis prieinamumas, išgėrus greito atpalaidavimo ranolazino tablečių, siekė 35%−50% su dideliu svyravimu tarp individų. Ranolazino ekspozicija didėja daugiau nei proporcingai dozei. Didinant dozę nuo 500 mg iki 1000 mg du kartus per parą, nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai AUC padidėjo nuo 2,5 iki 3 kartų. Farmakokinetiniame sveikų savanorių tyrime, susidarius pusiausvyrinei koncentracijai vidutinis Cmax buvo apytiksliai 1770 (standartinis nuokrypis, SN 1040) ng/ml ir nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai AUC0-12 buvo vidutiniškai 13 700 (SN 8290) ng x val./ml pavartojus 500 mg dozes du kartus per parą. Maistas neveikia ranolazino absorbcijos greičio ir apimties.
Pasiskirstymas: Vidutiniškai 62% ranolazino yra sujungiama su plazmos baltymais, daugiausia su alfa‑1 rūgštiniais glikoproteinais ir silpnai su albuminais. Vidutinis pasiskirstymo tūris nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai (Vss) yra apytiksliai 180 l.
Eliminacija: Ranolazinas daugiausia eliminuojamas jį metabolizuojant. Mažiau nei 5% dozės yra išskiriama nepakitusio su šlapimu ir išmatomis. Sveikiems asmenims išgėrus vieną 500 mg [14C]‑ranolazino dozę, 73% radioaktyvumo buvo nustatyta šlapime ir 25% išmatose.
Ranolazino klirensas priklauso nuo dozės ir mažėja dozei didėjant. Pusinės eliminacijos laikas, suleidus vaisto į veną, yra apytiksliai 2−3 valandos. Galutinis pusperiodis, susidarius pusiausvyrinei koncentracijai, ranolazino skyrus per burną, yra apytiksliai 7 valandos, taip yra dėl absorbcijos greičio apribotos eliminacijos.
Biotransformacija: Ranolazinas yra greitai ir dideliu mastu metabolizuojamas. Sveikiems jauniems suaugusiems asmenims ranolazinas atsakingas už apytiksliai 13% radioaktyvumo plazmoje po vienos išgertos 500 mg [14C]‑ranolazino dozės. Daug metabolitų buvo nustatyti žmogaus plazmoje (47 metabolitai), šlapime (> 100 metabolitų) ir išmatose (25 metabolitai). Yra nustatyta keturiolika pirminių biotransformacijos būdų, iš kurių svarbiausi yra O-demetilinimas ir N-dealkilinimas. In vitro tyrimai, naudojant žmogaus kepenų mikrosomas, parodė, kad ranolazinas yra daugiausia metabolizuojamas CYP3A4, bet taip pat ir CYP2D6. Vartojant 500 mg dozę du kartus per parą, AUC buvo 62% didesnis pacientams, kurių CYP2D6 aktyvumas sumažėjęs (silpni metabolizuotojai), nei asmenims, kurių CYP2D6 gebėjimas metabolizuoti didelis (stiprūs metabolizuotojai). Atitinkamai, vartojant 1000 mg dozę du kartus per parą, skirtumas buvo 25%.
Specifinės populiacijos
Įvairių veiksnių įtaka ranolazino farmakokinetikai buvo tiriama populiacijos farmakokinetiniame tyrime su 928 krūtinės krūtinės angina sergančiais pacientais ir sveikais asmenimis.
Lyties poveikis
Lytis kliniškai reikšmingo poveikio farmakokinetiniams rodikliams neturėjo.
Senyvi pacientai
Amžius, kaip atskiras veiksnys, kliniškai reikšmingo poveikio farmakokinetiniams rodikliams neturėjo. Tačiau dėl su amžiumi susijusio inkstų funkcijos sumažėjimo, vyresnio amžiaus pacientams galima padidėjusi ranolazino ekspozicija.
Kūno svoris
Lyginant su 70 kg sveriančiais, 40 kg sveriančių asmenų ekspozicija buvo 1,4 karto
didesnė.
SŠN
Nustatyta, kad esant III ir IV NYHA klasės SŠN, plazmos koncentracijos buvo maždaug 1,3 kartus didesnės.
Sutrikusi inkstų funkcija
Inkstų funkcijos įtaką ranolazino farmakokinetikai vertinančiame tyrime pacientų, su lengvu, vidutiniu ir sunkiu inkstų nepakankamumu ranolazino AUC buvo 1,7–2 kartus didesnis nei pacientų su normalia inkstų funkcija. AUC labai skyrėsi tarp atskirų individų su inkstų funkcijos sutrikimu. Sumažėjus inkstų funkcijai, padidėjo metabolitų AUC. Pacientams, kurių inkstų funkcijos sutrikimas buvo sunkus, farmakologiškai aktyvaus ranolazino metabolito AUC padidėjo 5 kartus.
Analizuojant populiacijos farmakokinetiką , pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai (kreatinino klirensas 40 ml/min), nustatyta 1,2 kartus padidėjusi ranolazino ekspozicija. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi smarkiai (kreatinino klirensas 10–30 ml/min), nustatyta 1,3–1,8 kartus padidėjusi ranolazino ekspozicija.
Dializės įtaka ranolazino farmakokinetikai nustatyta nebuvo.
Sutrikusi kepenų funkcija
Ranolazino farmakokinetika buvo vertinama pacientams, kurių kepenų funkcija lengvai ar vidutiniškai sutrikusi. Nėra duomenų apie pacientus, sergančius sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu. Ranolazino AUC pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi nesmarkiai, nebuvo paveiktas, tačiau pacientams, sergantiems vidutiniu kepenų funkcijos sutrikimu, padidėjo 1,8 karto. Šiems pacientams QT pailgėjimas buvo labiau išreikštas.
Vaikų populiacija. Vaikams (< 18 metų), ranolazino farmakokinetiniai parametrai nebuvo tiriami.
Nepageidaujamos reakcijos, kurios klinikiniuose tyrimuose nebuvo stebėtos, tačiau buvo nustatytos gyvūnams, esant panašiai į klinikinę ekspozicijai, buvo tokios: esant maždaug 3 kartus didesnei nei rekomenduojama didžiausia klinikinė dozė koncentracijai, ranolazinas sąlygojo žiurkių ir šunų traukulius ir padidėjusį mirtingumą.
Lėtinio toksiškumo žiurkėms tyrimas parodė, kad gydymas buvo susijęs su pakitimais antinksčiuose, skiriant nežymiai didesnių dozių nei pacientams taikomos klinikinės dozės. Šis poveikis yra susijęs su padidėjusiu cholesterolio kiekiu plazmoje. Žmonėms nebuvo stebėta panašių pakitimų. Poveikio žmonių adrenokortikalinei sistemai nebuvo stebėta.
Ilgalaikiuose karcinogeniškumo tyrimuose skiriant ranolazino iki 50 mg/kg/parą (150 mg/m2 per parą) pelėms ir 150 mg/kg per parą (900 mg/m2 per parą) žiurkėms, nebuvo stebėta kokių nors auglių atvejų dažnio reikšmingo padidėjimo. Šios dozės atitinka 0,1 ir 0,8 maksimalios rekomenduojamos 2 gramų žmonių dozės, skiriamos mg/m2 pagrindu ir rodo šių rūšių didžiausias toleruojamas dozes.
Žiurkių patinams ir patelėms sugirdžius ranolazino dozes, sukeliančias sisteminę ekspoziciją (AUC), kuri atitinkamai 3,6 arba 6,6 karto viršija žmonėms tikėtiną ekspoziciją, poveikio vaisingumui nesukėlė.
Toksinio poveikio vaisiui ir embrionui tyrimai atlikti su žiurkėmis ir triušiais: triušių vaisių organizme jokio poveikio nepasireiškė, kai patelių kraujo plazmoje ranolazino ekspozicija (AUC) buvo panaši į žmonėms tikėtiną ekspoziciją. Tyrimais su žiurkėmis nustatyta, kad poveikio vaisiui nėra, kai jų kraujyje ekspozicija (AUC) yra 2 kartus didesnė negu žmonėms tikėtina ekspozicija bei nustatytas žiurkių vaisiaus svorio sumažėjimas ir lėtesnis kaulėjimas tais atvejais, kai patelių kraujyje ekspozicija buvo 7,5 karto didesnė už žmonėms nustatytą ekspoziciją. Jauniklių postnatalinis žuvimas nebuvo užregistruotas tais atvejais, kai juos žindančių žiurkių patelių kraujyje ekspozicija buvo 1,3 karto didesnė negu žmonėms tikėtina ekspozicija, kartu įrodant, kad ranolazinas išsiskiria į žiurkių pieną. Duodant žiurkių patelėms dozes, kurios sukelia žmonėms panašias ekspozicijas, nepageidaujamo poveikio jų jaunikliams nepastebėta.
Tabletės šerdis:
Mikrokristalinė celiuliozė 101 (E460)
Metakrilo rūgšties ir etilakrilato 1:1 kopolimeras
Natrio hidroksidas (E524)
Hipromeliozė E50 (E464)
Magnio stearatas (E470b)
Plėvelę sudaranti medžiaga baltasis AquaPolish P:
Hypromeliozė E5 ir E15 (E464)
Hidroksipropilceliuliozė (E463)
Makrogolis 8000 (E1521)
Titano dioksidas (E171)
Duomenys nebūtini.
30 mėnesių.
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
PVC/PVDC/aliuminio lizdinės plokštelės, supakuotos į kartono dėžutę, kurioje yra 30, 60 arba 100 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Specialių reikalavimų nėra.
Nesuvartotą vaistinį preparatą ir visas medžiagas, kurios su juo lietėsi, reikia išmesti laikantis vietos reikalavimų
ELC Group s.r.o.
Karolinska 650/1, Karlin
186 00, Prague 8
Čekija
LT/1/22/5008/001 – N30
LT/1/22/5008/002 – N60
LT/1/22/5008/003 – N100
Registravimo data 2022 m. rugpjūčio 8 d.
2022 m. rugpjūčio 8 d.
Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvkt.lt
II PRIEDAS
REGISTRACIJOS SĄLYGOS
A. GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ
B. TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI
A. GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ
Gamintojo, atsakingo už serijų išleidimą, pavadinimas ir adresas
Adamed Pharma S.A.
ul. Marszałka Józefa Piłsudskiego 5
95-200 Pabianice
Lenkija
B. TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI
Receptinis vaistinis preparatas.
INFORMACIJA ANT IŠORINĖS IR VIDINĖS PAKUOTĖS
Kartono dėžutė
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Ranolazine ELC 500 mg pailginto atpalaidavimo tabletės
ranolazinas
2. VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)
Kiekvienoje pailginto atpalaidavimo tabletėje yra 500 mg ranolazino.
3. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS
4. FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE
Pailginto atpalaidavimo tabletė
30 tablečių
60 tablečių
100 tablečių
5. VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)
Vartoti per burną.
Nuryti visą. Negalima kramtyti.
Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.
6. SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE
Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
7. KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)
8. TINKAMUMO LAIKAS
EXP: mm/MMMM
9. SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS
10. SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)
11. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS
ELC Group s.r.o.
Karolinska 650/1, Karlin
186 00, Prague 8
Čekija
12. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)
LT/1/22/5008/001 – N30
LT/1/22/5008/002 – N60
LT/1/22/5008/003 – N100
13. SERIJOS NUMERIS
Lot
14. PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA
Receptinis vaistinis preparatas
15. VARTOJIMO INSTRUKCIJA
16. INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU
Ranolazine ELC 500 mg
17. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS
2D brūkšninis kodas su nurodytu unikaliu identifikatoriumi.
18. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS
PC {numeris}
SN {numeris}
NN {numeris}
MINIMALI INFORMACIJA ANT LIZDINIŲ PLOKŠTELIŲ ARBA DVISLUOKSNIŲ
JUOSTELIŲ
PVC/PVDC/aliuminio folijos lizdinės plokštelės
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Ranolazine ELC 500 mg pailginto atpalaidavimo tabletės
ranolazinas
2. REGISTRUOTOJO pavadinimas
ELC Group s.r.o.
3. TINKAMUMO LAIKAS
EXP: mm/MMMM
4. SERIJOS NUMERIS
Lot
5. KITA
B. PAKUOTĖS LAPELIS
Ranolazine ELC 500 mg pailginto atpalaidavimo tabletės
ranolazinas
Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.
- Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
- Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos simptomai yra tokie patys kaip Jūsų).
1. Kas yra Ranolazine ELC ir kam jis vartojamas
2. Kas žinotina prieš vartojant Ranolazine ELC
3. Kaip vartoti Ranolazine ELC
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Kaip laikyti Ranolazine ELC
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Ranolazine ELC yra vaistas, vartojamas kartu su kitais vaistais nuo krūtinės anginos, tai yra krūtinės skausmo ar nemalonių pojūčių, kuriuos jaučiate bet kurioje viršutinėje kūno dalyje, tarp kaklo ir viršutinės pilvo dalies, dažnai atsirandančių dėl fizinio krūvio arba per didelės įtampos, gydyti.
Pasitarkite su gydytoju, jeigu Jūsų sveikata nepagerėjo arba jaučiatės blogiau.
Ranolazine ELC vartoti draudžiama:
- jeigu yra alergija ranolazinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6
skyriuje);
- jeigu sergate sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu;
- jeigu sergate vidutiniu ar sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu;
- jeigu vartojate tam tikrų vaistų, skirtų gydyti nuo bakterinės infekcijos (klaritromicino, telitromicino), grybelinės infekcijos (itrakonazolo, ketokonazolo, vorikonazolo, pozakonazolo), ŽIV infekcijos (proteazių inhibitoriaus), depresijos (nefazodono) arba širdies ritmo sutrikimų (pvz., kvinidino, dofetilido ar sotalolio).
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti Ranolazine ELC, pasitarkite su gydytoju:
- jeigu sergate lengvu ar vidutiniu inkstų funkcijos sutrikimu;
- jeigu sergate lengvu kepenų funkcijos sutrikimu;
- jeigu Jums praeityje buvo užrašyta pakitusi elektrokardiograma (EKG);
- jeigu esate senyvo amžiaus;
- jeigu Jūsų svoris mažas (60 kg ar mažesnis);
- jeigu sergate širdies nepakankamumu.
Gydytojas gali nutarti Jums skirti mažesnę dozę ar imtis kitų atsargumo priemonių, jeigu Jums tinka
bet kuri iš aukščiau išvardytų aplinkybių.
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Prieš vartojant Ranolazine ELC pasakykite gydytojui, jeigu vartojate:
fenobarbitalio), rifampicino nuo infekcijos (pvz., tuberkuliozės) gydyti arba vaistinio augalo paprastosios jonažolės preparato, nes šie vaistai gali sumažinti Ranolazine ELC veiksmingumą;
simvastatino, lovastatino, atorvastatino). Šie vaistai gali sukelti raumenų skausmą ir pažeidimą. Jums vartojant Ranolazine ELC gydytojas gali nuspręsti pakeisti šių vaistų dozę;
Ranolazine ELC vartojimas su maistu ir gėrimais
Ranolazine ELC galima vartoti su maistu ar be jo. Gydymo Ranolazine ELC metu negalima gerti greipfrutų sulčių.
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju.
Nėštumas
Jei esate nėščia, Ranolazine ELC vartoti negalima, nebent Jūsų gydytojas nurodė kitaip.
Žindymo laikotarpis
Jeigu žindote, Ranolazine ELC vartoti negalima. Jeigu žindote, pasitarkite su gydytoju.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Ranolazine ELC poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Pasitarkite su gydytoju dėl vairavimo ir mechanizmų valdymo.
Ranolazine ELC gali sukelti šalutinį poveikį – svaigulį (dažnai), neryškų matymą (nedažnai), sumišimo būseną (nedažnai), haliucinacijas (nedažnai), regos dvejinimąsi (nedažnai),
koordinacijos sutrikimą (retai) tai gali paveikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jeigu
pajutote šių simptomų, nevairuokite ir nevaldykite mechanizmų, kol jie visiškai nepraeis.
Šio vaisto pailginto atpalaidavimo tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis
beveik neturi reikšmės.
Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba
vaistininką.
Nurykite visą tabletę užgerdami vandeniu. Nesmulkinkite, nečiulpkite ir nekramtykite tabletės, bei nelaužkite jų per pusę, kadangi tai gali paveikti vaisto atpalaidavimą iš tabletės į Jūsų organizmą.
Pradinė dozė suaugusiems yra viena 375 mg tabletė du kartus per dieną. Po 2−4 savaičių jūsų gydytojas gali padidinti dozę, kad būtų pasiektas reikalingas poveikis. Didžiausia Ranolazine ELC dozė yra 750 mg du kartus per parą.
Svarbu pranešti gydytojui, jei pajutote šalutinį poveikį – svaigulį, pykinimą ar vėmimą. Gydytojas gali sumažinti dozę arba, jei to nepakanka, nutraukti gydymą Ranolazine ELC.
Vartojimas vaikams ir paaugliams
Vaikams ir paaugliams iki 18 metų Ranolazine ELC vartoti negalima.
Ką daryti pavartojus per didelę Ranolazine ELC dozę
Jei atsitiktinai išgėrėte per daug Ranolazine ELC tablečių arba suvartojote didesnę dozę, nei buvo gydytojo rekomenduota, nedelsiant praneškite apie tai savo gydytojui. Jei negalite susisiekti su savo gydytoju, kreipkitės į artimiausią ligoninės priėmimo skyrių. Kartu pasiimkite likusias tabletes, pakuotę ir dėžutę, kad ligoninės personalas galėtų lengvai suprasti, ką jūs išgėrėte.
Pamiršus pavartoti Ranolazine ELC
Jei užmiršote išgerti vaistų dozę, išgerkite ją, kai tik prisimenate, išskyrus tada, kai netrukus (už mažiau kaip 6 valandų) laikas gerti kitą dozę. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Vidurių užkietėjimas
Svaigulys
Galvos skausmas
Pykinimas, vėmimas
Nuovargio jutimas
Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų):
Jutimo sutrikimas
Nerimas, miego sutrikimas, sumišimas, haliucinacijos
Neryškus matymas, regėjimo sutrikimas
Jutimų pokyčiai (lietimo ar skonio), drebulys, nuovargis ar vangumas, mieguistumas ar apsnūdimas, apalpimo jausmas ar apalpimas, svaigulys atsistojus
Tamsus šlapimas, kraujas šlapime, pasunkėjęs šlapinimasis
Dehidracija (skysčių netekimas)
Kvėpavimo sunkumas, kosulys, kraujavimas iš nosies
Regos dvejinimasis
Padidėjęs prakaitavimas, niežulys
Patinimo ar išpurtimo jutimas
Karščio pylimas, žemas kraujospūdis
Medžiagos vadinamos kreatininu ar šlapalo kiekio padidėjimas kraujyje, trombocitų ar baltųjų kraujo kūnelių padidėjimas kraujyje, EKG (širdies veiklos užrašymo) pokyčiai
Sąnarių patinimas, galūnių skausmas
Apetito praradimas ir (ar) svorio netekimas
Mėšlungis, raumenų silpnumas
Skambėjimas ausyse ir (ar) svaigimo jausmas
Skrandžio skausmas ar nemalonus pojūtis, virškinimo sutrikimas, burnos sausumas ar vidurių pūtimas
Reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1000 asmenų):
Šlapimo susilaikymas
Nenormalūs laboratorinių kepenų tyrimų rezultatai
Ūminis inkstų nepakankamumas
Uoslės pokyčiai, burnos ar lūpų tirpimas, klausos sutrikimas
Šaltas prakaitas, išbėrimas
Sutrikusi koordinacija
Kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus
Sąmonės sutrikimas ar praradimas
Dezorientacija
Rankų ir kojų šalimas
Dilgėlinė, alerginė odos reakcija
Impotencija
Negalėjimas eiti dėl sutrikusios pusiausvyros
Kasos ar žarnų uždegimas
Atminties praradimas
Gerklės užgulimas
Sumažėjęs natrio kiekis kraujyje (hiponatremija), galintis sukelti nuovargį ir sumišimą, raumenų trūkčiojimą, mėšlungį ir komą
Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):
Miokloniniai traukuliai
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Pranešimą apie šalutinį poveikį galite pateikti šiais būdais: tiesiogiai užpildant formą internetu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv arba užpildant Paciento pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486, ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt) arba nemokamu telefonu 8 800 73 568. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant pakuotės po "EXP" nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Šiam vaistui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus
vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
Ranolazine ELC sudėtis
Ranolazine ELC veiklioji medžiaga yra ranolazinas. Kiekvienoje tabletėje yra 500 mg ranolazino.
Pagalbinės medžiagos yra:
Tabletės šerdis: mikrokristalinė celiuliozė 101 (E460), metakrilo rūgšties ir etilakrilato 1:1 kopolimeras, natrio hidroksidas (E524), hipromeliozė (E464), magnio stearatas (E470b)
Plėvelę sudaranti medžiaga baltasis AquaPolish P: hipromeliozė (E464), hidroksipropilceliuliozė (E463), makrogolis 8000 (E1521), titano dioksidas (E171).
Ranolazine ELC išvaizda ir kiekis pakuotėje
Ranolazine ELC 500 mg pailginto atpalaidavimo tabletė yra balta, pailga, išgaubta, plėvele dengta tabletė, kurios dydis 16,5 mm x 8,0 mm ir vienoje pusėje įspausta „500“.
Ranolazine ELC tiekiamas kartono dėžutėmis, kuriose yra po 30, 60 arba 100 tablečių, supakuotų į PVC/PVDC/aliuminio lizdines plokšteles.
Registruotojas
ELC Group s.r.o.
Karolinska 650/1, Karlin
186 00, Prague 8
Čekija
Gamintojas
Adamed Pharma S.A.
ul. Marszałka Józefa Piłsudskiego 5
95-200 Pabianice
Lenkija
Šis vaistas Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais:
Nyderlandai | Ranolazine ELC 500 mg tabletten met verlengde afgifte |
Austrija | Ranolazin ELC 500 mg Retardtabletten |
Bulgarija | Ranolazine ELC 500 mg Таблетка с удължено освобождаване |
Kipras | Ranolazine ELC 500 mg Δισκία παρατεταμένης αποδέσμευσης |
Estija | Ranolazine ELC |
Kroatija | Ranolazin ELC 500 mg tablete s produljenim oslobađanjem |
Airija | Ranolazine 500 mg Prolonged-release tablet |
Lietuva | Ranolazine ELC 500 mg pailginto atpalaidavimo tabletės |
Portugalija | Ranolazine ELC |
Rumunija | Ranolazină ELC Group s.r.o. 500 mg comprimate cu eliberare prelungită |
Slovėnija | Ranolazin ELC Group 500 mg tablete s podaljšanim sproščanjem |
Italija | Ranolazina ELC |
Ispanija | Ranolazina Cinfa 500 mg Comprimidos de liberación prolongada EFG |
Graikija | RANOLAZINE/GENEPHARM |
Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2022-08-08.
Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvkt.lt/.