Suvartar HCT

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Suvartar HCT 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Suvartar HCT 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Suvartar HCT 320 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 80 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Kiekvienoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Kiekvienoje tabletėje yra 320 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

Suvartar HCT 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Tabletė yra dengta plėvele, šviesiai oranžinė, ovali, šiek tiek išgaubta, su įspaustomis raidėmis „HGH“ vienoje tabletės pusėje ir „CG“ kitoje pusėje.

Suvartar HCT 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Tabletė yra dengta plėvele tamsiai raudona, ovali, šiek tiek išgaubta, su įspaustomis raidėmis „HHH“ vienoje tabletės pusėje ir „CG“ kitoje pusėje.

Suvartar HCT 320 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Tabletė yra dengta plėvele, rausvos spalvos, ovalo formos, nuožulniais kraštais, su įspaustomis raidėmis „NVR“ vienoje tabletės pusėje ir „HIL“ kitoje pusėje.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Suaugusiųjų pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.

Suvartar HCT fiksuotų dozių derinys skirtas pacientams, kurių kraujospūdis, gydant tik valsartanu arba hidrochlorotiazidu, sureguliuojamas nepakankamai.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama Suvartar HCT dozė yra viena plėvele dengta tabletė kartą per parą. Rekomenduojama palaipsniui koreguoti kiekvienos veikliosios medžiagos dozę. Hipotenzijos ir kitų nepageidaujamų reiškinių rizikos sumažinimui visais atvejais kiekvienos medžiagos dozė iki kitos dozės turi būti didinama palaipsniui.

Jeigu kliniškai naudinga, pacientams, kurių kraujospūdžio reguliacija vien tik valsartanu arba hidrochlorotiazidu nepakankama, gydymą vienu vaistiniu preparatu galima iš karto pakeisti gydymu fiksuotu deriniu su sąlyga, jog buvo laikomasi rekomenduojamo kiekvienos medžiagos dozės titravimo nuoseklumo.

Pradėjus gydymą Suvartar HCT, reikia įvertinti klinikinę reakciją ir, jeigu kraujospūdis išlieka nesureguliuotas, dozę galima padidinti, didinant bet kurios iš veikliųjų medžiagų dozę iki didžiausios Suvartar HCT dozės - 320 mg/25 mg.

Antihipertenzinis poveikis iš esmės pasireiškia per 2 savaites. Daugumai pacientų didžiausias poveikis atsiranda per 4 savaites. Vis dėlto, jo pasireiškimui kai kuriems pacientams gali prireikti 4 - 8 savaičių gydymo. Į tai reikėtų atsižvelgti dozės koregavimo metu.

Jeigu po 8 savaičių gydymo Suvartar HCT 320 mg/25 mg doze tinkamo papildomo poveikio nepastebima, reikia pagalvoti apie gydymą papildomu ar alternatyviu antihipertenziniu vaistiniu preparatu (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrių).

Ypatingos pacientų populiacijos

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, sergantiems lengvu ar vidutiniu inkstų funkcijos sutrikimu (glomerulų filtracijos greitis (≥ 30 ml/min.), dozės koreguoti nereikia. Dėl sudėtyje esančio hidrochlorotiazido, Suvartar HCT draudžiama skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 30 ml/min.), ir tiems, kuriems yra anurija (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra su tulžies staze nesusijęs lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, skiriama valsartano dozė turi neviršyti 80 mg (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido dozės koreguoti nereikia. Dėl Suvartar HCT sudėtyje esančio valsartano, Suvartar HCT draudžiama skirti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas arba bilijinė cirozė ir cholestazė (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Senyviems pacientams

Senyvo amžiaus pacientams dozės koreguoti nereikia.

Vaikų populiacija

Suvartar HCT nerekomenduojama skirti jaunesniems kaip 18 metų amžiaus vaikams, nes nepakanka duomenų apie vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą.

Vartojimo metodas

Suvartar HCT galima gerti valgio metu ar kitu laiku. Vaistinį preparatą reikia nuryti užsigeriant vandeniu.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, kitiems sulfonamido darinių grupės vaistiniams preparatams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
• Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė cirozė ir cholestazė.
• Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 30 ml/min/1,73 m².), anurija.
• Sunkiai pašalinama hipokalemija, hiponatremija, hiperkalcemija ir simptominė hiperurikemija.
• Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m²), Suvartar HCT negalima vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Elektrolitų pokyčiai kraujo serume

Valsartanas

Nerekomenduojama vartoti kartu su kalio papildais, kalį sulaikančiais diuretikais, druskos pakaitalais, kurių sudėtyje yra kalio, arba kitokiomis medžiagomis (heparinu ir kt.), kurios gali didinti kalio kiekį organizme. Reikia įprastais metodais kontroliuoti kalio kiekį organizme.

Hidrochlorotiazidas

Gauta pranešimų apie gydymo tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, metu pasireiškusią hipokalemiją. Rekomenduojama dažnai kontroliuoti kalio kiekį kraujo serume.

Gydymas tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, yra susijęs su hiponatremija ir hipochloremine alkaloze. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, didina magnio šalinimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją. Tiazidiniai diuretikai mažina kalcio šalinimą, todėl gali sukelti hiperkalcemiją.

Kaip ir bet kuriam diuretikais gydomam pacientui, periodiškai, atitinkamais intervalais, reikia tikrinti elektrolitų kiekį kraujo serume.

Natrio ir (ar) skysčio trūkumas organizme

Tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, gydomus pacientus reikia stebėti dėl skysčio ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimo klinikinių požymių atsiradimo.

Pacientams, kurių organizme yra didelis natrio ir (ar) skysčio trūkumas, pvz., dėl didelės diuretikų dozės vartojimo, pradėjus gydymą Suvartar HCT deriniu retais atvejais gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Prieš pradedant gydyti Suvartar HCT, turėtų būti sunormalintas natrio ir (ar) skysčio kiekis organizme.

Pacientai, kuriems yra sunkus lėtinis širdies nepakankamumas ar kitokia būklė, susijusi su renino-angiotenzino-aldosterono sistemos stimuliacija

Pacientų, kurių inkstų funkcija gali priklausyti nuo renino-angiotenzino-aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., pacientų, sergančių sunkiu staziniu širdies nepakankamumu), gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais buvo susijęs su oligurija ir (ar) progresuojančia azotemija, retais atvejais − su ūminiu inkstų nepakankamumu ir (arba) mirtimi. Vertinant pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumas ar kuriuos buvo ištikęs miokardo infarktas, būklę visada turi būti įvertinama inkstų funkcija. Ar saugu Suvartar HCT vartoti pacientams, sergantiems sunkiu lėtiniu širdies nepakankamumu, nežinoma.

Vadinasi, negalima paneigti, jog dėl renino-angiotenzino-aldosterono sistemos slopinimo Suvartar HCT vartojimas gali būti susijęs ir su inkstų funkcijos sutrikimu. Tokiems pacientams valsartano/hidrochlorotiazido derinys turi būti nevartojamas.

Inkstų arterijos stenozė

Pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, valsartano/hidrochlorotiazido derinys turi būti neskiriamas, nes jų kraujyje gali padaugėti šlapalo, kraujo serume – kreatinino.

Pirminis hiperaldosteronizmas

Pacientai, kuriems yra pirminis hiperaldosteronizmas, Suvartar HCT neturėtų būti gydomi, kadangi jų renino ir angiotenzino sistema yra neaktyvuota.

Aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija

Valsartano/hidrochlorotiazido deriniu, kaip ir kitais kraujagysles plečiančiais vaistiniais preparatais, reikia gydyti atsargiai pacientus, kuriems yra aortos ar mitralino vožtuvo stenozė arba obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Jeigu GFG ≥ 30 ml/min/1,73 m², pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, vartojant Suvartar HCT rekomenduojama periodiškai tikrinti kalio, kreatinino ir šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume.

Inksto persodinimas

Patirties, kaip saugiai vartoti Suvartar HCT pacientams, kuriems neseniai persodintas inkstas, šiuo metu nėra.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nesusijęs su cholestaze, Suvartar HCT reikia vartoti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Tiazidinių diuretikų reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra sutrikusi kepenų veikla ar progresuojanti kepenų liga, kadangi net nedideli skysčių ir elektrolitų pusiausvyros pokyčiai gali skatinti hepatinės komos pasireiškimą.

Buvusi angioneurozinė edema

Gauta pranešimų apie angioneurozinę edemą, įskaitant gerklų ir tikrojo balso aparato pabrinkimą, sukėlusį kvėpavimo takų obstrukciją ir (arba) veido, lūpų, ryklės ir (arba) liežuvio pabrinkimą valsartanu gydomiems pacientams. Kai kurie iš šių pacientų anksčiau buvo patyrę angioneurozinę edemą vartojant kitų vaistinių preparatų, įskaitant AKF inhibitorius. Pacientams, kuriems išsivysto angioneurozinė edema, Suvartar HCT vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir valsartano bei hidrochlorotiazido derinio iš naujo nepradėti vartoti (žr. 4.2 skyrių).

Sisteminė raudonoji vilkligė

Gauta pranešimų apie tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, sukeltus raudonosios vilkligės paūmėjimo ar aktyvavimo atvejus.

Kitokie metabolizmo sutrikimai

Tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojimo metu gali pakisti gliukozės toleravimas ir padidėti cholesterolio, trigliceridų ir šlapimo rūgšties kiekis kraujo serume. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali reikėti priderinti insulino ar geriamųjų gliukozės kiekį kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozavimą.

Tiazidiniai diuretikai gali mažinti kalcio šalinimą su šlapimu ir sukelti protarpinį, nedidelį kalcio kiekio kraujyje padidėjimą, nors ir nėra žinomo kalcio apykaitos sutrikimo. Didesnė hiperkalcemija gali būti latentinio hiperparatiroidizmo požymis. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimus tiazidinių diuretikų vartojimą reikia nutraukti.

Padidėjęs jautrumas šviesai

Gauta pranešimų apie tiazidinių diuretikų vartojantiems pacientams atsiradusius padidėjusio jautrumo šviesai atvejus (žr. 4.8 skyrių). Jeigu gydymo metu atsiranda padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu būtina vėl pradėti gydymą diuretikais, rekomenduojama atviras vietas apsaugoti nuo saulės arba dirbtinių UVA spindulių.

Nėštumas

Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių blokatoriais (AIIRB) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRB yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRB vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Bendras įspėjimas

Vaistinio preparato skiriant pacientams, kuriems buvo padidėjusio jautrumo angiotenzino-II receptorių blokatoriams reakcijų, reikia imtis atsargumo priemonių. Padidėjusio jautrumo hidrochlorotiazidui reakcijos labiau tikėtinos pacientams, kuriems yra alergija ar astma.

Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė ūminė uždarojo kampo glaukoma

Sulfonamidų grupės vaistiniai preparatai ar sulfonamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždarojo kampo glaukoma. Jų simptomai yra staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, kurie paprastai atsiranda po kelių valandų ar net po kelių savaičių nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždarojo kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą.

Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti hidrochlorotiazido vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka padidėjęs, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo galimybę. Ūminės uždarojo kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfonamidui ar penicilinui.

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas

Turima įrodymų, kad AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno vartojimas kartu didina hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimą (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) riziką. Dėl to nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Nusprendus, kad dvigubos blokados deriniu gydyti neabejotinai būtina, tai turi vykti tik prižiūrint specialistui ir dažnai atidžiai stebint inkstų funkciją, elektrolitų kiekį bei kraujo spaudimą.

Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

Nemelanominis odos vėžys

Atlikus du epidemiologinius tyrimus, pagrįstus Danijos nacionalinio vėžio registro duomenimis, nustatyta, kad didėjant kumuliacinei hidrochlorotiazido (toliau – HCTZ) dozei, didėja nemelanominio odos vėžio (NOV) [bazalinių ląstelių karcinomos (BLK) ir plokščiųjų ląstelių karcinomos (PLK)] rizika. Gali būti, kad fotosensibilizuojantis HCTZ poveikis veikia kaip NOV sukeliantis mechanizmas.

HCTZ vartojančius pacientus reikia informuoti apie NOV riziką, taip pat jiems reikia patarti reguliariai pasitikrinti, ar ant odos neatsirado naujų pakitimų, o pastebėjus įtartinų odos pakitimų, nedelsiant apie tai pranešti gydytojui. Pacientams reikia patarti imtis galimų prevencinių priemonių, pvz., kuo mažiau būti saulėje ir vengti ultravioletinių spindulių, o būnant saulėje naudoti atitinkamas apsaugos priemones siekiant sumažinti odos vėžio riziką. Įtartinus odos pakitimus reikia kuo skubiau ištirti, esant galimybei, atliekant histologinius biopsinės medžiagos tyrimus. Pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas NOV, taip pat gali tekti persvarstyti galimybę vartoti HCTZ (taip pat žr. 4.8 skyrių).

Ūminis toksinis poveikis kvėpavimo sistemai

Gauta pranešimų apie pavartojus hidrochlorotiazido nustatytus labai retus sunkius ūminio toksinio poveikio kvėpavimo sistemai, įskaitant ūminį kvėpavimo sutrikimo sindromą (ŪKSS), atvejus. Paprastai plaučių edema išsivysto praėjus nuo kelių minučių iki kelių valandų po hidrochlorotiazido pavartojimo. Prasidėjus šiai nepageidaujamai reakcijai, pasireiškia dusulys, karščiavimas, plaučių funkcijos pablogėjimas ir hipotenzija. Įtariant, kad tai yra ŪKSS, reikia nutraukti Suvartar HCT vartojimą ir skirti atitinkamą gydymą. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė ŪKSS pavartojus hidrochlorotiazido

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveika, susijusi su valsartano ir hidrochlorotiazido derinio vartojimu

Kartu vartoti nerekomenduojama

Litis

Kartu skiriant AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių antagonistus arba tiazidus, įskaitant hidrochlorotiazidą, buvo stebimas grįžtamas ličio koncentracijos padidėjimas kraujo serume ir toksinis poveikis. Kadangi tiazidai sumažina inkstų klirensą, tikėtina, kad vėliau vartojant valsartaną ir hidrochlorotiazidą, gali padidėti ličio toksinio poveikio rizika. Jei šį vaistinių preparatų derinį skirti būtina, rekomenduojama atidžiai sekti ličio koncentraciją kraujo serume.

Vartojant kartu reikalingas atsargumas

Kitos kraujo spaudimą mažinančios priemonės

Valsartano ir hidrochlorotiazido derinys gali stiprinti kitų kraujospūdį mažinančių priemonių (pvz., guanetidino, metildopos, kraujagysles plečiančių vaistinių preparatų, AKF inhibitorių, ARA-beta adrenoblokatorių, kalcio kanalų blokatorių ir tiesioginių renino inhibitorių) poveikį.

Kraujospūdį didinantys aminai (pvz., noradrenalinas, adrenalinas)

Gali sumažinti organizmo atsaką į kraujospūdį didinančių aminų vaistinius preparatus. Klinikinė tokio poveikio reikšmė nežinoma, ir šis poveikis nepakankamas, kad negalima būtų šių vaistinių preparatų vartoti kartu.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyvius COX-2 inhibitorius, acetilsalicilo rūgštį (> 3 g paros dozę) ir neselektyvius NVNU

Vartojant angiotenzino II receptorių blokatorius, hidrochlorotiazidą kartu su NVNU, gali silpniau pasireikšti kraujospūdį mažinantis poveikis. Be to, valsartano ir hidrochlorotiazido derinį vartojant kartu su NVNU gali pablogėti inkstų funkcija ir kraujo serume padaugėti kalio, todėl gydymo pradžioje rekomenduojama tikrinti inkstų funkciją ir pacientui skirti pakankamai skysčio.

Sąveika, susijusi su valsartano vartojimu

Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada su ARB, AKF inhibitoriais ar aliskirenu

Klinikiniai tyrimai parodė, kad AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinio vartojimo sukelta dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada yra susijusi su didesne nepageidaujamų reiškinių, tokių, kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos sumažėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą), rizika, palyginti su vienos RAAS veikiančios medžiagos vartojimu (žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).

Vartoti kartu nerekomenduojama

Kalį sulaikantys diuretikai, kalio papildai, druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio ir kitos medžiagos, kurios gali didinti kalio kiekį kraujyje

Jeigu manoma, kad kartu su valsartanu būtina vartoti vaistinį preparatą, kuris įtakoja kalio kiekį, patariama tikrinti kalio kiekį kraujo plazmoje.

Pernešėjai

Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad valsartanas yra pasisavinimo kepenyse pernešėjo OATP1B1/OATP1B3 ir šalinimo iš kepenų pernešėjo MRP2 substratas. Šių duomenų klinikinis reikšmingumas nežinomas. Pasisavinimo pernešėjo inhibitorių (rifampicino, ciklosporino) ar šalinimo inhibitoriaus (ritonaviro) vartojimas kartu gali didinti sisteminę valsartano ekspoziciją. Pradedant ir baigiant kartu taikomą gydymą tokias vaistiniais preparatais, reikia vykdyti tinkamą priežiūrą

Sąveika nepasireiškia

Vaistinių preparatų sąveikos su valsartanu tyrimų metu kliniškai reikšmingos jo sąveikos su bet kuria iš šių medžiagų: cimetidinu, varfarinu, furozemidu, digoksinu, atenololiu, indometacinu, hidrochlorotiazidu, amlodipinu, glibenklamidu, neaptikta. Gali pasireikšti digoksino ir indometacino sąveika su valsartano/hidrochlorotiazido derinio sudėtyje esančiu hidrochlorotiazidu (žr. „Sąveika, susijusi su hidrochlorotiazido vartojimu“).

Sąveika, susijusi su hidrochlorotiazido vartojimu

Vartojant kartu reikalingas atsargumas

Vaistiniai preparatai, keičiantys kalio koncentraciją kraujo serume.

Hidrochlorotiazido sukeliamą hipokaleminį poveikį gali stiprinti kartu vartojami kalio šalinimą skatinantys diuretikai, kortikosteroidai, vidurių laisvinamieji preparatai, AKTH, amfotericinas, karbenoksolonas, penicilinas G, salicilo rūgštis ir jos dariniai.

Jeigu šių vaistinių preparatų skiriama kartu su hidrochlorotiazido ir valsartano deriniu, patariama tikrinti kalio kiekį kraujo plazmoje.

Vaistiniai preparatai, kurie gali sukelti torsades de pointes

Dėl hipokalemijos rizikos hidrochlorotiazido turi būti skiriama atsargiai kartu su vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti torsade de pointes ypatingai kartu su Ia klasės ir III klasės antiaritminiais vaistiniais preparatais bei kai kuriais vaistiniais preparatais nuo psichozės.

Vaistiniai preparatai, keičiantys natrio koncentraciją kraujo serume

Diuretikų sukeliamą hiponatreminį poveikį gali stiprinti kartu vartojami vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, antidepresantai, vaistiniai preparatai nuo psichozės, vaistiniai preparatai nuo epilepsijos ir kt. Reikia laikytis atsargumo priemonių, jeigu šių vaistinių preparatų skiriama kartu ilgą laiką.

Širdį veikiantys glikozidai

Hipokalemija ir hipomagnezemija, kaip nepageidaujamas poveikis, atsiradęs vartojant tiazidinių diuretikų, sudaro palankias sąlygas širdį veikiančių glikozidų sukelto širdies ritmo sutrikimų atsiradimui (žr. 4.4 skyrių).

Kalcio druskos ir vitaminas D

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojami kartu su vitaminu D arba kalcio druskomis, gali skatinti kalcio kiekio kraujo serume padidėjimą. Skiriant tiazidinių diuretikų kartu su kalcio druskomis pacientams, kuriems yra hiperkalcemijos pasireiškimą skatinančių veiksnių (pvz., hiperparatirozė, vėžinis susirgimas ar vitamino D pertekliaus sukeltos būklės), dėl padidėjusios kalcio reabsorbcijos inkstų kanalėliuose gali pasireikšti hiperkalcemija.

Vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (geriamieji vaistiniai preparatai ir insulinas)

Tiazidiniai diuretikai gali keisti gliukozės toleravimą. Gali prireikti keisti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto dozavimą.

Dėl galimo funkcinio inkstų nepakankamumo, susijusio su hidrochlorotiazido vartojimu, sukeltos pieno rūgšties acidozės rizikos, metformino turi būti vartojama atsargiai.

Beta adrenoreceptorių blokatoriai ir diazoksidas

Tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą vartojant kartu su beta adrenoreceptorių blokatoriais gali padidėti hiperglikemijos rizika. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali stiprinti gliukozės kiekį kraujyje didinantį diazoksido poveikį.

Podagros gydymui vartojami vaistiniai preparatai (probenecidas, sulfinpirazonas ir alopurinolis)

Kadangi hidrochlorotiazidas gali didinti šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume, gali prireikti keisti šlapimo rūgšties šalinimą iš organizmo skatinančių vaistinių preparatų dozę. Gali prireikti didinti probenecido arba sulfinpirazono dozavimą. Kartu vartojami tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali dažninti padidėjusio jautrumo reakcijas alopurinoliui.

Anticholinerginiai vaistiniai preparatai ir kiti skrandžio peristaltiką veikiantys vaistiniai preparatai Anticholinerginiai vaistiniai preparatai (pvz., atropinas, biperidenas), matyt dėl skrandžio ir žarnų motorikos ir skrandžio ištuštinimo greičio lėtinimo, gali didinti tiazidinių diuretikų biologinį prieinamumą ir atvirkščiai, tikėtina, kad virškinimo trakto peristaltiką skatinantys vaistiniai preparatai (pvz., cisapridas) gali mažinti biologinį tiazidinių diuretikų prieinamumą.

Amantadinas

Kartu vartojami tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali didinti amantadino sukeliamo nepageidaujamo poveikio riziką.

Jonų apsikeitimo dervos

Kolestiraminas ir kolestipolis mažina tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, absorbciją. Dėl to gali pasireikšti nepakankamas terapinis tiazidinių diuretikų poveikis. Tačiau šią sąveiką galima sumažinti paskirstant hidrochlorotiazido ir dervų dozavimą, pavyzdžiui, kad hidrochlorotiazido būtų skiriama bent 4 valandas prieš arba 4‑6 valandas po dervų vartojimo.

Citotoksiniai vaistiniai preparatai

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali mažinti citotoksinių vaistinių preparatų (pvz., ciklofosfamido, metotreksato) šalinimą pro inkstus ir stiprinti jų sukeliamą kaulų čiulpų funkcijos slopinimą.

Nebepoliarizuojantys skeleto raumenis atpalaiduojantys vaistiniai preparatai (pvz., tubokurarinas)

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, stiprina raumenis atpalaiduojančių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, kurarė darinių veikimą.

Ciklosporinas

Kartu taikomas gydymas ciklosporinu gali didinti hiperurikemijos ir podagros tipo komplikacijų riziką.

Alkoholis, barbitūratai ir narkotinės medžiagos

Tiazidinių diuretikų vartojant kartu su medžiagomis, kurios taip pat mažina kraujospūdį (pvz., dėl simpatinės centrinės nervų sistemos aktyvumo mažinimo ar tiesioginio kraujagysles plečiamojo poveikio), gali pasunkėti ortostatinė hipotenzija.

Metildopa

Gauta pavienių pranešimų apie hemolizinę anemiją pacientams, gydomiems metildopa kartu su hidrochlorotiazidu.

Kontrastiniai vaistiniai preparatai, kuriuose yra jodo

Dėl diuretikų sukeltos dehidracijos padidėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač vartojant dideles jodo vaistinių preparatų dozes. Prieš jodo vaistinių preparatų vartojimą pacientas turi būti rehidruotas.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Valsartanas

Pirmuoju nėštumo trimestru angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių teratogeninio poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Kadangi nėra kontrolinių epidemiologinių duomenų dėl AIIRB rizikos, panaši rizika gali būti ir šių vaistinių preparatų klasei. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRB yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo nėštumo metu saugumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRB vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.

Žinoma, kad antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIRB sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių).

Jeigu vaisius antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru buvo veikiamas AIIRB, rekomenduojama patikrinti ultragarsu jo inkstų funkciją ir kaukolę.

Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIRB, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Hidrochlorotiazidas

Duomenų apie hidrochlorotiazido vartojimą nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, nepakanka. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai. Hidrochlorotiazidas prasiskverbia pro placentą. Dėl farmakologinio veikimo mechanizmo, per antrą ir trečią nėštumo trimestrus vartojamas hidrochlorotiazidas gali silpninti vaisiaus – placentos perfuziją ir sukelti nepageidaujamą poveikį vaisiui ir naujagimiui, pvz., geltą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimą ir trombocitopeniją.

Žindymas

Informacijos apie valsartano vartojimą žindymo metu nėra. Hidrochlorotiazidas mažais kiekiais patenka į motinos pieną. Didelės tiazidinių diuretikų dozės sukelia intensyvią diurezę ir gali slopinti laktaciją. Vadinasi, vartoti Suvartar HCT žindymo laikotarpiu nerekomenduojama. Alternatyvūs gydymo būdai, kurių saugumas žindymo metu geriau ištirtas, yra tinkamesni, ypač žindant naujagimius ar neišnešiotus kūdikius. Jei Suvartar HCT vartojamas žindymo laikotarpiu, reikia vartoti galimai mažiausią jo dozę.

Vaisingumas

Informacijos apie valsartano ar hidrochlorotiazido poveikį vaisingumui nėra.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vairuojant transporto priemones ir valdant mechanizmus reikia atsižvelgti, kad retkarčiais gali pasireikšti svaigulys ar nuovargis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų pranešimais ir laboratorinių tyrimų duomenimis, nepageidaujamos reakcijos, vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinį, pasireiškia dažniau, nei vartojant placebą. Po vaistinio preparato patekimo į rinką pastebėtas toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis yra suskirstytas pagal organų sistemų klases. Nors klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato patekimo į rinką toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos nepasireiškė, jos buvo pastebėtos atskirai skiriant vieną iš veikliųjų medžiagų, todėl gali atsirasti vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinį.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinį

Papildoma informacija apie kiekvieną veikliąją medžiagą

Nors klinikinių turimų metu ir po vaistinio preparato registracijos toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos nepasireiškė, jos buvo pastebėtos atskirai skiriant vieną iš veikliųjų medžiagų, todėl gali atsirasti vartojant Suvartar HCT.

2 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis vartojant valsartaną

3 lentelė. Nepageidaujamų poveikių dažnis vartojant hidrochlorotiazidą

Hidrochlorotiazidas plačiai skiriamas jau daugelį metų, dažniausiai didesnės dozės nei yra vaistiniame preparate Suvartar HCT. Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos pasireiškė pacientams, gydomiems vien tik tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą:

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Po tiazido ir į tiazidą panašių diuretikų vartojimo buvo pranešta apie atvejus, kai pasireiškė skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu.

*Nemelanominis odos vėžys. Remiantis turimais epidemiologinių tyrimų duomenimis buvo nustatytanuo kumuliacinės dozės priklausoma HCTZ sąsaja su NOV (taip pat žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt).

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Perdozavus valsartano, gali pasireikšti sunki hipotenzija, dėl kurios gali pritemti sąmonė, pasireikšti kolapsas ir (ar) ištikti šokas. Be to, perdozavus hidrochlorotiazido gali atsirasti šių požymių ir simptomų: pykinimas, mieguistumas, hipovolemija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, susijęs su širdies aritmijomis ir raumenų spazmais.

Gydymas

Gydymo priemonės priklauso nuo laiko, praėjusio po apsinuodijimo, ir simptomų pobūdžio bei sunkumo. Svarbiausia yra stabilizuoti kraujotaką.

Jeigu pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti ant nugaros ir greitai papildyti druskų kiekį ir skysčio tūrį.

Kadangi didelis valsartano kiekis būna junginių su kraujo plazmos baltymais pavidalu, hemodialize jo iš organizmo pašalinti neįmanoma, tačiau hidrochlorotiazidas dializės metu iš organizmo pašalinamas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

• 1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, valsartanas ir diuretikai, ATC kodas – C09D A03.

Valsartanas ir hidrochlorotiazidas

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo klinikinio tyrimo duomenimis, pacientams, kurių kraujospūdį 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė kontroliuoja nepakankamai, valsartano ir hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (atitinkamai 14,9 ir 11,3 mmHg), negu 12,5 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai 5,2 ir 2,9 mmHg) ar 25 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai 6,8 ir 5,7 mmHg). Be to, skiriant 80 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinį poveikis, t. y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg diastolinio kraujo spaudimo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (60 %), palyginti su 12,5 mg hidrochlorotiazido (25 %) ir 25 mg hidrochlorotiazido (27 %).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo klinikinio tyrimo duomenimis, pacientams, kurių kraujospūdį 80 mg valsartano dozė kontroliuoja nepakankamai, valsartano ir hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (atitinkamai 9,8 ir 8,2 mmHg), negu 80 mg valsartano (atitinkamai 3,9 ir 5,1 mmHg) ar 160 mg valsartano (atitinkamai 6,5 ir 6,2 mmHg). Be to, skiriant 80 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinį poveikis, t. y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg diastolinio kraujo spaudimo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (51 %), palyginti su 80 mg valsartano (36 %) ir 160 mg valsartano (37 %).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, faktorinio modelio klinikinio tyrimo metu įvairūs valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai palyginti su kiekviena veikliąja medžiaga atskirai. Valsartano ir hidrochlorotiazido 80 mg/12,5 mg derinys sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (atitinkamai 16,5 ir 11,8 mmHg), negu placebas (atitinkamai 1,9 ir 4,1 mmHg) ir 12,5 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai 7,3 ir 7,2 mmHg) ir 80 mg valsartano (atitinkamai 8,8 ir 8,6 mg). Be to, skiriant 80 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinį poveikis, t. y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg jo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (64 %), palyginti su placebu (29 %) ir hidrochlorotiazidu (41 %).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo klinikinio tyrimo duomenimis, pacientams, kurių kraujospūdį 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė kontroliuoja nepakankamai, valsartano ir hidrochlorotiazido 160 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (atitinkamai 12,4 ir 7,5 mmHg), negu 25 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai 5,6 ir 2,1 mmHg). Be to, skiriant 160 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinį poveikis, t. y. kraujospūdis <140/ 90 mmHg arba nustatytas ≥ 20 mmHg sistolinio kraujo spaudimo sumažėjimas, arba ≥ 10 mmHg diastolinio kraujo spaudimo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (50 %), palyginti su 25 mg hidrochlorotiazido (25 %).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo klinikinio tyrimo duomenimis, pacientams, kurių kraujospūdį 160 mg valsartano dozė kontroliuoja nepakankamai, abi valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozės (160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg) vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (160 mg/25 mg atitinkamai 14,6 ir 11,9 mmHg; 160 mg/12,5 mg atitinkamai 12,4 ir 10,4 mmHg), negu 160 mg valsartano (atitinkamai 8,7 ir 8,8 mmHg). Vartojant 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg dozes kraujospūdžio sumažėjimo skirtumas tarp dozių taip pat buvo reikšmingas. Be to, skiriant 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg dozes valsartano ir hidrochlorotiazido derinio poveikis, t. y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg diastolinio kraujo spaudimo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (atitinkamai 68 % ir 62 %), palyginti su 160 mg valsartano (49 %).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, faktorinio modelio klinikinio tyrimo metu įvairūs valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai palyginti su kiekviena veikliąja medžiaga atskirai. Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozės (160 mg/12,5 mg ir 160 mg/25 mg) vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (160 mg/12,5 mg atitinkamai 17,8 ir 13,5 mmHg; 160 mg/25 mg atitinkamai 22,5 ir 15,3 mmHg), negu placebas (atitinkamai 1,9 ir 4,1 mmHg) ir atitinkama monoterapija, t. y. 12,5 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai 7,3 ir 7,2 mmHg), 25 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai 12,7 ir 9,3 mmHg) ir 160 mg valsartano (atitinkamai 12,1 ir 9,4 mg). Be to, skiriant 160 mg/25 mg ar 160mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinį poveikis, t. y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg jo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (atitinkamai 81 % ir 76 %), palyginti su placebu (29 %) ir atitinkama monoterapija, t. y. 12, 5 mg hidrochlorotiazido (41 %), 25 mg hidrochlorotiazido (54 %) ir 160 mg valsartano (59 %).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamo klinikinio tyrimo duomenimis, pacientams, kurių kraujospūdį 320 mg valsartano dozė kontroliuoja nepakankamai, abi valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozės (320 mg/25 mg ir 320 mg/12,5 mg) vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (160 mg/25 mg atitinkamai 14,6 ir 11,9 mmHg; 160 mg/12,5 mg atitinkamai 12,4 ir 10,4 mmHg), negu 320 mg valsartano (atitinkamai 6,1 ir 5,8 mmHg).

Vartojant 320 mg/25 mg ir 320 mg/12,5 mg dozes kraujospūdžio sumažėjimo skirtumas tarp dozių taip pat buvo reikšmingas. Be to, skiriant 320 mg/25 mg ir 320 mg/12,5 mg dozes valsartano ir hidrochlorotiazido derinio poveikis, t. y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg diastolinio kraujo spaudimo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (atitinkamai 75 % ir 69 %), palyginti su 320 mg valsartano (53 %).

Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, faktorinio modelio klinikinio tyrimo metu įvairūs valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai palyginti su kiekviena veikliąja medžiaga atskirai. Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozės (320 mg/12,5 mg ir 320 mg/12,5 mg) vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (320 mg/12,5 mg atitinkamai 21,7 ir 15,0 mmHg; 320 mg/25 mg atitinkamai 24,7 ir 16,6 mmHg), negu placebas (atitinkamai 7,0 ir 5,9 mmHg) ir atitinkama monoterapija, t. y. 12,5 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai 11,1 ir 9,0 mmHg), 25 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai 14,5 ir 10,8 mmHg) ir 320 mg valsartano (atitinkamai 13,7 ir 11,3 mg). Be to, skiriant 320 mg/25 mg ar 320 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozes poveikis, t. y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg jo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (atitinkamai 85 % ir 83 %), palyginti su placebu (45 %) ir atitinkama monoterapija, t. y. 12,5 mg hidrochlorotiazido (60 %), 25 mg hidrochlorotiazido (66 %) ir 320 mg valsartano (69 %).

Kontroliuojamų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų metu kalio kiekis kraujo serume mažėjo priklausomai nuo dozės. Kalio kiekis kraujo serume dažniau sumažėdavo pacientams, kuriems buvo skiriama 25 mg hidrochlorotiazido dozė, nei pacientams, kuriems buvo skiriama 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė. Kontroliuojamų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų duomenimis, valsartano kalį tausojantis poveikis susilpnina hidrochlorotiazido kalio kiekį mažinantį poveikį.

Ar valsartano ir hidrochlorotiazido derinys palankiai veikia sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, šiuo metu nėra žinoma.

Atliekant epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu sumažina sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Valsartanas

Valsartanas yra specifinis angiotenzino II (Ang II) receptorių blokatorius, veiksmingas pavartotas per burną. Jis selektyviai veikia AT₁ potipio receptorius, nuo kurių priklauso angiotenzino II sukeliamas poveikis. Valsartanu užblokavus AT₁ receptorius, kraujo plazmoje gali padaugėti angiotenzino II, kuris gali stimuliuoti neblokuotus AT₂ receptorius, taip sukeliamas priešingas poveikis nei pasireiškiantis stimuliuojant AT₁ receptorius. Valsartanui nebūdingas joks dalinis agonistinis poveikis AT₁ receptoriams, jo afinintetas AT₁ receptoriams yra daug (maždaug 20000 kartų) didesnis, negu AT₂ receptoriams. Valsartanas prie kitiems hormonams jautrių receptorių ar jonų kanalų, kurie yra svarbūs širdies ir kraujagyslių funkcijos reguliavimui, nesijungia ir jų neblokuoja.

Valsartanas neslopina AKF (kitaip dar vadinamo kininaze II), kuris angiotenziną I paverčia angiotenzinu II ir skaldo bradikininą. Kadangi nėra veikiamas AKF ir nestiprinamas bradikinino bei substancijos P poveikis, angiotenzino II receptorių blokatoriai nesukelia kosulio. Klinikinių tyrimų, kurių metu valsartano poveikis buvo lyginamas su AKF inhibitorių sukeliamu poveikiu, valsartanu gydomiems pacientams sausas kosulys pasireiškė daug rečiau (p < 0,05), negu gydomiems AKF inhibitoriais (2,6 %, palyginti su 7,9 %). Pacientų, kuriems anksčiau AKF inhibitoriai buvo sukėlę sausą kosulį, klinikinio tyrimo duomenimis, kosulys pasireiškė 19,5 % pacientų, vartojusių valsartano, 19,0 % pacientų, kurie vartojo tiazidinį diuretiką, palyginti su 68,5 % pacientų, vartojusių AKF inhibitoriaus (p < 0,05).

Arterine hipertenzija sergantiems pacientams valsartanas mažina kraujospūdį, tačiau pulso dažniui įtakos nedaro. Daugumai pacientų vienkartinės dozės sukeliamas antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 val., stipriausias kraujospūdžio sumažėjimas atsiranda per 4 - 6 val. Antihipertenzinis poveikis po vaistinio preparato vartojimo išlieka 24 val. Vartojant kartotinėmis dozėmis esminis antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 savaites, stipriausias poveikis pasireiškia per 4 savaites ir išlieka ilgalaikio gydymo metu. Vartojant kartu su hidrochlorotiazidu, pasireiškia papildomas reikšmingas kraujo spaudimo sumažėjimas.

Valsartano vartojimą nutraukus staiga, atoveiksmio hipertenzijos ar kitokių nepageidaujamų reiškinių neatsiranda.

Nustatyta, kad hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia mikroalbuminurija, valsartano vartojimas sumažina albumino išsiskyrimą su šlapimu. MARVAL (angl. Micro Albuminuria Reduction with valsartan, „Mikroalbuminurijos mažinimas valsartanu“) tyrimo metu buvo vertinamas albumino išsiskyrimas su šlapimu (AIŠ), skiriant valsartaną (80–160 mg vieną kartą per parą) arba amlodipiną (5–10 mg vieną kartą per parą) 332 antrojo tipo diabetu sergantiems pacientams (amžiaus vidurkis 58 metai; 265 vyrai), kuriems pasireiškė mikroalbuminurija (valsartano grupėje – 58 μg/min.; amlodipino grupėje – 55,4 μg/min.), buvo normalus arba aukštas kraujospūdis ir išsaugota inkstų funkcija (kreatinino kiekis kraujyje <120 μmol/l). Per 24 savaites AIŠ sumažėjo (p < 0,001) 42 % (–24,2 μg/min.; 95 % PI: nuo –40,4 iki –19,1) vartojant valsartaną ir maždaug 3 % (–1,7 μg/min.; 95 % PI: nuo –5,6 iki 14,9) vartojant amlodipiną, nors kraujospūdžio sumažėjimo procentas abiejų grupių pacientams buvo panašus. Valsartano /hidrochlorotiazido proteinurijos sumažėjimo tyrimo (DROP) metu buvo toliau tiriamas valsartano veiksmingumas mažinant AIŠ 391 hipertenzija sergantiems pacientams (AKS=150/88 mmHg), kuriems buvo 2 tipo diabetas, albuminurija (vidurkis 102 μg/min.; 20–700 μg/min.) ir buvo išsaugota inkstų funkcija (vidutinė kreatinino koncentracija serume 80 μmol/l). Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo paskirstyti grupes, kurių kiekvienoe esantys pacientai vartojo vieną iš trijų valsartano dozių (160 mg, 320 mg arba 640 mg vieną kartą per parą) ir buvo gydomi 30 savaičių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti optimalią valsartano dozę AIŠ sumažinimui hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Per 30 savaičių procentinis AIŠ pokytis, lyginant su pradiniu, skiriant 160 mg valsartano, buvo reikšmingai sumažėjęs 36 % (95 % PI: nuo 22 iki 47 %) ir 44 %, skiriant 320 mg valsartano (95 % PI: nuo 31 iki 54 %). Buvo nuspręsta, kad 160–320 mg valsartano kliniškai reikšmingai sumažina AIŠ hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems yra 2 tipo cukrinis diabetas.

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas

Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.

ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.

Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.

Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.

Hidrochlorotiazidas

Svarbiausia tiazidinių diuretikų veikimo vieta yra distaliniai inkstų kanalėliai. Nustatyta, kad tiazidinių diuretikų poveikis ir NaCl transporto distaliniuose inkstų kanalėliuose slopinimas daugiausiai pasireiškia dėl to, kad tiazidiniai diuretikai turi didelį afinitetą inkstų žievėje esantiems receptoriams, prie kurių jungiasi pirmaeilio jungimosi vietose. Tikėtina, kad tiazidiniai diuretikai konkurencijos Cl^- transportavimo vietoje būdu slopina Na⁺ ir Cl^- mainus, todėl sutrikdomas elektrolitų reabsorbcijos mechanizmas: dėl tiesioginio diuretinio poveikio maždaug panašiai padidėja ir natrio, ir chlorido jonų pašalinimas, o dėl netiesioginio diuretinio poveikio, sumažėja kraujo plazmos tūris, padidėja renino aktyvumas, aldosterono sekrecija ir kalio pašalinimas su šlapimu bei sumažėja kalio kiekis kraujo serume. Angiotenzinas II yra renino-angiotenzino-aldosterono sistemos dalis, todėl, pradėjus vartoti valsartaną, kalio sumažėjimas kraujo serume nebūna toks ryškus, nei vartojant vien hidrochlorotiazidą.

Nemelanominis odos vėžys. Remiantis turimais epidemiologinių tyrimų duomenimis buvo nustatyta nuo kumuliacinės dozės priklausoma HCTZ sąsaja su NOV. Atliekant vieną tyrimą, buvo tiriama populiacija, sudaryta iš 71 533 BLK ir 8 629 PLK sergančių pacientų, kurie buvo lyginami su atitinkamai 1 430 833 ir 172 462 kontroliniais pacientais. Vartojant dideles HCTZ dozes (kumuliacinė dozė – ≥50 000 mg) koreguotas BLK rizikos santykis (RS) buvo 1,29 (95 proc. PI: 1,23–1,35) ir PLK RS - 3,98 (95 proc. PI: 3,68–4,31). Tiek BLK, tiek PLK atveju buvo nustatytas aiškus kumuliacinės dozės ir organizmo atsako ryšys. Atliekant kitą tyrimą, buvo nustatyta galima lūpos vėžio (PLK) ir HCTZ vartojimo sąsaja – taikant rizikos grupės imties sudarymo strategiją, 633 lūpos vėžiu sergančių pacientų buvo palyginti su 63 067 kontroliniais pacientais. Kumuliacinės dozės ir organizmo atsako ryšys buvo įrodytas nustačius koreguotą RS, kuris buvo 2,1 (95 proc. PI: 1,7–2,6), RS padidėjo iki 3,9 (3,0-4,9) vartojant dideles vaistinio preparato dozes (~25 000 mg) ir iki 7,7 (5,7–10,5) esant didžiausiai kumuliacinei dozei (~100 000 mg) (taip pat žr. 4.4 skyrių)

• 1. Farmakokinetinės savybės

Valsartanas ir hidrochlorotiazidas

Kartu vartojamas valsartanas maždaug 30 % sumažina hidrochlorotiazido sisteminį prieinamumą. Kartu vartojamas hidrochlorotiazidas valsartano kinetikos reikšmingiau neveikia. Ši sąveika valsartano ir hidrochlorotiazido vartojimui kartu nėra reikšminga, nes kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu nustatytas aiškiai stipresnis kraujospūdį mažinantis poveikis, nei vartojant kiekvieną veikliąją medžiagą atskirai arba placebą.

Valsartanas

Absorbcija

Išgėrus vien tiktai valsartano, didžiausia vaistinio preparato koncentracija kraujo plazmoje atsiranda per 2‑4 valandas. Vidutinis biologinis prieinamumas yra 23 %. Valsartano išgėrus valgio metu, plotas po koncentracijos ir laiko kreive (AUC) sumažėja 40 %, o didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (C_max) – apie 50 %, tačiau praėjus maždaug 8 val. po pavartojimo, valsartano koncentracija būna tokia pati tiek tų žmonių, kurie jo gėrė valgio metu, tiek tų, kurie jo gėrė nevalgę. Vis dėlto, šis AUC sumažėjimas nėra susijęs su reikšmingu terapinio veiksmingumo mažėjimu, todėl valsartaną galima vartoti tiek su maistu, tiek nevalgius.

Pasiskirstymas

Valsartano pasiskirstymo tūris po jo injekcijos į veną yra maždaug 17 litrų ir rodo, kad valsartano pasiskirstymas audiniuose yra nedidelis. Daug (94–97 %) valsartano būna junginių su kraujo serumo baltymais, daugiausiai albuminu, pavidalu.

Biotransformacija

Valsartano biotransformacijos laipsnis nedidelis, metabolitų pavidalu šalinama tik 20 % dozės. Valsartano hidroksimetabolito kraujo plazmoje būna mažai (mažiau negu 10 % valsartano AUC). Farmakologinio poveikio šis metabolitas nesukelia.

Šalinimas

Valsartano šalinimo kinetika yra daugiaeksponentė (α fazės metu pusinės eliminacijos laikas yra <1 val., β fazės metu – maždaug 9 val.). Valsartanas visų pirma yra šalinamas per tulžį su išmatomis (apie 83 % dozės) ir per inkstus su šlapimu (apie 13 % dozės), daugiausia nepakitusio vaistinio preparato pavidalu. Suleisto į veną valsartano kraujo plazmos klirensas yra maždaug 2 l/val., jo inkstų klirensas – 0,62 l/val. (maždaug 30 % bendrojo klirenso). Valsartano pusinės eliminacijos laikas yra 6 valandos.

Hidrochlorotiazidas

Absorbcija

Pavartotas per burną hidrochlorotiazidas absorbuojamas greitai (t_max maždaug 2 val.). Vartojant terapines dozes, AUC didėjimas yra linijinis ir proporcingas dozei.

Kartu vartojamas maistas hidrochlorotiazido absorbciją įtakoja nedaug, o klinikinė tokio poveikio reikšmė nedidelė. Pavartojus hidrochlorotiazido per burną, absoliutus biologinis prieinamumas yra 70 %.

Pasiskirstymas

Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 4‑8 l/kg.

40‑70 % cirkuliuojančio hidrochlorotiazido būna junginių su kraujo serumo baltymais, daugiausia albuminu, pavidalu.

Hidrochlorotiazidas taip pat kaupiasi eritrocituose, jo ten aptinkama apie 1,8 karto daugiau nei kraujo plazmoje.

Šalinimas

Hidrochlorotiazido daugiausia išsiskiria nepakitusio vaistinio preparato pavidalu. Galutinės hidrochlorotiazido eliminacijos fazės iš plazmos pusinės eliminacijos laikas yra vidutiniškai 6‑15 valandų. Skiriant kartotines hidrochlorotiazido dozes jo kinetika nekinta, o vartojant kartą per parą akumuliacija yra minimali. Daugiau kaip 95 % absorbuotos hidrochlorotiazido dozės šalinama su šlapimu, nepakitusiu pavidalu. Inkstinis klirensas susideda iš pasyvios filtracijos ir aktyvaus išskyrimo į inkstų kanalėlį.

Tam tikrų grupių pacientams

Senyviems pacientai

Pastebėta, kad kai kurių senyvų žmonių organizme valsartano ekspozicija buvo šiek tiek didesnė nei jaunų, tačiau klinikai tai nebuvo reikšminga.

Nedaugelio tyrimų duomenimis, senyvo amžiaus sveikų ir sergančių hipertenzija tiriamųjų sisteminis hidrochlorotiazido klirensas buvo didesnis, negu jaunų sveikų savanorių.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kurių glomerulų filtracijos greitis (GFG) yra 30‑70 ml/min., rekomenduojamos Suvartar HCT dozės priderinti nereikia.

Duomenų, apie valsartano ir hidrochlorotiazido derinio skyrimą pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis (GFG)< 30 ml/min.), ar dializuojamiems ligoniams nėra. Didelis valsartano kiekis būna junginių su kraujo plazmos baltymais pavidalu, todėl dializės metu nėra pašalinamas, tuo tarpu hidrochlorotiazidas dializės metu pašalinamas.

Kai inkstų funkcija sutrikusi, padidėja vidutinės hidrochlorotiazido didžiausios koncentracijos kraujo plazmoje ir AUC rodiklio reikšmės, o ekskrecijos pro inkstus greitis sumažėja. Pacientams, kuriems buvo lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido AUC rodiklis padidėjo 3 kartus. Pacientams, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido AUC rodiklis padidėjo 8 kartus. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Farmakokinetikos tyrimo metu lengvu (n = 6) arba vidutiniu (n = 5) kepenų funkcijos sutrikimu sergančių pacientų organizme valsartano koncentracija buvo 2 kartus didesnė nei sveikų savanorių (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Duomenų, apie valsartano skyrimą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nėra (žr. 4.3 skyrių). Kepenų liga hidrochlorotiazido farmakokinetikos reikšmingai nepaveikia.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

6 mėnesių trukmės tyrimo metu tirtas galimas per virškinimo traktą vartojamo valsartano ir hidrochlorotiazido derinio toksinis poveikis žiurkėms ir mažosioms beždžionėms (marmozetėms). Atlikus tyrimą duomenų, dėl kurių reiktų uždrausti terapinių dozių vartojimą žmonėms, negauta.

Vaistinių preparatų derinio lėtinio toksinio poveikio tyrimo metu atsirado pokyčių, kurie, tikriausiai, pasireiškė dėl valsartano poveikio. Toksinis poveikis daugiausia pažeidė inkstus, reakcija buvo stipresnė marmozetėms nei žiurkėms. Vaistinių preparatų derinys tikriausiai sutrikdė inkstų kraujotaką, todėl atsirado inkstų pažeidimų (žiurkėms duodant nuo 30 mg/kg parą valsartano ir 9 mg/kg per parą hidrochlorotiazido dozes, o marmozetėms - 10 mg/kg per parą valsartano ir 3 mg/kg per parą hidrochlorotiazido dozes, atsirado nefropatija su kanalėlių bazofilija, šlapalo ir kreatinino padaugėjimas kraujo plazmoje, kalio padaugėjimas kraujo serume, šlapimo ir elektrolitų šlapime kiekio padidėjimas). Skaičiuojant mg/m² kūno paviršiaus, žiurkėms skiriamos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės reprezentuoja, atitinkamai, 0,9 ir 3,5 karto didesnes dozes, negu didžiausia rekomenduojama abiejų vaistinių preparatų dozė žmogui (DRDŽ). Skaičiuojant mg/m²kūno paviršiaus, marmozetėms skiriamos šios valsartano ir hidrochlorotiazido dozės reprezentuoja, atitinkamai, 0,3 ir 1,2 karto didesnes dozes, negu didžiausia rekomenduojama abiejų vaistinių preparatų dozė žmogui (DRDŽ). (Atliekant skaičiavimus, įvertinama, kad 60 kg svorio pacientas per burną vartoja 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido derinio dozę per parą).

Didelės valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozės sumažina raudonųjų kraujo ląstelių rodmenis (žiurkėms duodant nuo 100 mg/kg parą valsartano ir 31 mg/kg per parą hidrochlorotiazido dozes, o marmozetėms - 30 mg/kg per parą valsartano ir 9 mg/kg per parą hidrochlorotiazido dozes, atsirado raudonųjų kraujo ląstelių kiekio, hemoglobino, hematokrito pokyčių). Skaičiuojant mg/m² kūno paviršiaus, žiurkėms skiriamos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės reprezentuoja, atitinkamai, 3,0 ir 12 kartų didesnes dozes, negu didžiausia rekomenduojama abiejų vaistinių preparatų dozė žmogui (DRDŽ). Skaičiuojant mg/m² kūno paviršiaus, marmozetėms skiriamos šios valsartano ir hidrochlorotiazido dozės reprezentuoja, atitinkamai, 0,9 ir 3,5 karto didesnes dozes, negu didžiausia rekomenduojama abiejų vaistinių preparatų dozė žmogui (DRDŽ). (Atliekant skaičiavimus, įvertinama, kad 60 kg svorio pacientas per burną vartoja 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido derinio dozę per parą).

Marmozetėms duodant 30 mg/kg per parą valsartano ir 9 mg/kg per parą hidrochlorotiazido dozes atsirado skrandžio gleivinės pažeidimų. Žiurkėms duodant 600 mg/kg per parą valsartano ir 188 mg/kg per parą hidrochlorotiazido derinio dozes, o marmozetėms - 30 mg/kg per parą valsartano ir 9 mg/kg per parą hidrochlorotiazido derinio dozes, pasireiškė aferentinių inkstų arteriolių hiperplazija. Skaičiuojant mg/m² kūno paviršiaus, marmozetėms skiriamos šios valsartano ir hidrochlorotiazido dozės reprezentuoja, atitinkamai, 0,9 ir 3,5 karto didesnes dozes, negu didžiausia rekomenduojama abiejų vaistinių preparatų dozė žmogui (DRDŽ). Skaičiuojant mg/m² kūno paviršiaus, žiurkėms skiriamos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės reprezentuoja, atitinkamai, 18 ir 73 kartus didesnes dozes, negu didžiausia rekomenduojama abiejų vaistinių preparatų dozė žmogui (DRDŽ). (Atliekant skaičiavimus, įvertinama, kad 60 kg svorio pacientas per burną vartoja 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido derinio dozę per parą.)

Aukščiau nurodytas poveikis atsiranda dėl didelių valsartano dozių farmakologinio poveikio (angiotenzino II sukeliamo renino išsiskyrimo slopinančio poveikio blokada kartu su reniną gaminančių ląstelių stimuliavimu), šis poveikis taip pat pasireiškia vartojant AKF inhibitorius. Manoma, kad žmonėms vartojant valsartaną gydomosiomis dozėmis minėti duomenys yra neaktualūs.

Ar valsartano ir hidrochlorotiazido derinys pasižymi mutageniniu, chromosomas skaldančiu ar kancerogeniniu poveikiu netikrinta, kadangi duomenų apie šių veikliųjų medžiagų sąveiką nėra. Šie tyrimai buvo atlikti atskirai su valsartanu ir hidrochlorotiazidu, jų metu nebuvo gauta duomenų apie mutageninį, chromosomas skaldantį arba kancerogeninį poveikį.

Skiriant toksines valsartano dozes vaikingoms žiurkėms (600 mg/kg per parą) paskutinėmis vaikingumo paromis ir žindymo metu, jauniklių išgyvenimas buvo mažesnis, jie priaugo mažiau svorio, jų vystymasis buvo lėtesnis (ausies kaušelio atsiskyrimas ir ausies kanalo atsidarymas) (žr. 4.6 skyrių). Ši dozė žiurkėms (600 mg/kg per parą) yra maždaug 18 kartų didesnė už rekomenduojamą dozę žmogui, jei remiamasi dozės skaičiavimu pagal mg/m² kūno paviršiaus (skaičiuojant 60 kg svorio pacientei, gautųsi 320 mg paros dozė). Skiriant valsartano ir hidrochlorotiazido derinį žiurkėms ir triušiams, gauti panašūs rezultatai. Duodant valsartano ir hidrochlorotiazido derinį žiurkėms ir triušiams, embriono ar vaisiaus vystymosi (II segmento) tyrimų metu duomenų apie teratogeninį poveikį gauta nebuvo, tačiau pastebėtas toksinis poveikis vaisiui, susijęs su toksiniu poveikiu patelei.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Mikrokristalinė celiuliozė

Krospovidonas

Magnio stearatas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Dangalas

Suvartar HCT 80 mg/12,5 mg

Hipromeliozė

Makrogolis 8000

Talkas

Titano dioksidas (E171)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Suvartar HCT 160 mg/12,5 mg

Hipromeliozė

Makrogolis 8000

Talkas

Titano dioksidas (E171)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Suvartar HCT 320 mg/12,5 mg

Hipromeliozė

Makrogolis 4000

Talkas

Titano dioksidas (E171)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Juodasis geležies oksidas (E172)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad vaistinis preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Suvartar HCT 80 mg/12,5 mg; 160 mg/12,5 mg

PVC/PVDC/Al lizdinių plokštelių pakuotės

PVC/PE/PVDC/Al lizdinių plokštelių pakuotės

PA/AL/PVC/Al lizdinių plokštelių pakuotės

Pakuotės dydžiai: vienoje pakuotėje yra 7, 10, 14, 15, 20, 28, 30, 50, 50x1, 56, 60, 84, 90, 98, 100 arba 280 plėvele dengtų tablečių.

Suvartar HCT 320 mg/12,5 mg

PVC/PVDC/Al lizdinių plokštelių pakuotės

PA/AL/PVC/Al lizdinių plokštelių pakuotės

Pakuotės dydžiai: vienoje pakuotėje yra 7, 10, 14, 15, 20, 28, 30, 50, 50x1, 56, 60, 84, 90, 98, 100 arba 280 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

7. REGISTRUOTOJAS

Sandoz d.d.
Verovškova 57

SI-1000 Ljubljana
Slovėnija

8. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

9. REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2010 m. liepos 15 d.

Paskutinio perregistravimo data 2016 m. lapkričio 10 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2022 m. kovo 17 d.

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvkt.lt

II PRIEDAS

REGISTRACIJOS SĄLYGOS

A. GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

B. TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

A. GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

Gamintojo (-ų), atsakingo (-ų) už serijų išleidimą, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai)

Salutas Pharma GmbH

Otto-von-Guericke-Allee 1, 39179 Barleben

Vokietija

arba

Lek Pharmaceuticals d.d.

Verovškova 57, SI-1526 Ljubljana

Slovėnija

arba

Lek Pharmaceuticals d.d.

Trimlini 2 D, 9220 Lendava

Slovėnija

arba

LEK S.A.

ul. Podlipie 16, 95-010 Stryków

Lenkija

arba

LEK S.A

ul. Domaniewska 50 C, 02-672 Warszawa

Lenkija

arba

Novartis Farma S.p.A

Via Provinciale Schito 131

I-800058 Torre Annunziata/NA

Italija

arba

Sandoz S.R.L.

Str. Livezini nr. 7A

540472 Targu-Mures

Rumunija

Su pakuote pateikiamame lapelyje nurodomas gamintojo, atsakingo už konkrečios serijos išleidimą, pavadinimas ir adresas.

B. TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI,

Receptinis vaistinis preparatas.

III PRIEDAS

ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS

1. ŽENKLINIMAS

INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS

KARTONO DĖŽUTĖ SKIRTA PVC/PVDC/Al LIZDINĖMS PLOKŠTELĖMS,

PVC/PE/PVDC/Al LIZDINĖMS PLOKŠTELĖMS, PA/AL/PVC/Al LIZDINĖMS PLOKŠTELĖMS

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Suvartar HCT 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Suvartar HCT 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Suvartar HCT 320 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

valsartanas/ hidrochlorotiazidas

2. VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)

Kiekvienoje tabletėje yra 80 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Kiekvienoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Kiekvienoje tabletėje yra 320 mg valsartano ir 12,5 mg tabletėje yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido.

3. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

4. FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Plėvele dengtos tabletės

7 plėvele dengtos tabletės

10 plėvele dengtų tablečių

14 plėvele dengtų tablečių

15 plėvele dengtų tablečių

20 plėvele dengtų tablečių

28 plėvele dengtos tabletės

30 plėvele dengtų tablečių

50 plėvele dengtų tablečių

50x1 plėvele dengtų tablečių

56 plėvele dengtos tabletės

60 plėvele dengtų tablečių

84 plėvele dengtos tabletės

90 plėvele dengtų tablečių

98 plėvele dengtos tabletės

100 plėvele dengtų tablečių

280 plėvele dengtų tablečių

5. VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.

Vartoti per burną.

6. SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

7. KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)

8. TINKAMUMO LAIKAS

EXP {mm MMMM}

9. SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

10. SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

11. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

Sandoz d.d.

Verovškova 57

SI-1000 Ljubljana

Slovėnija

12. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIAI (-IAI)

Suvartar HCT 80 mg/12,5 mg

N7 - LT/1/10/2103/001

N10 - LT/1/10/2103/002

N14 - LT/1/10/2103/003

N15 - LT/1/10/2103/004

N20 - LT/1/10/2103/005

N28 - LT/1/10/2103/006

N30 - LT/1/10/2103/007

N50 - LT/1/10/2103/008

N50x1 - LT/1/10/2103/009

N56 - LT/1/10/2103/010

N60 - LT/1/10/2103/011

N84 - LT/1/10/2103/012

N90 - LT/1/10/2103/013

N98 - LT/1/10/2103/014

N100 - LT/1/10/2103/015

N280 - LT/1/10/2103/016

Suvartar HCT 160 mg/12,5 mg

N7 - LT/1/10/2103/017

N10 - LT/1/10/2103/018

N14 - LT/1/10/2103/019

N15 - LT/1/10/2103/020

N20 - LT/1/10/2103/021

N28 - LT/1/10/2103/022

N30 - LT/1/10/2103/023

N50 - LT/1/10/2103/024

N50x1 - LT/1/10/2103/025

N56 - LT/1/10/2103/026

N60 - LT/1/10/2103/027

N84 - LT/1/10/2103/028

N90 - LT/1/10/2103/029

N98 - LT/1/10/2103/030

N100 - LT/1/10/2103/031

N280 - LT/1/10/2103/032

Suvartar HCT 320 mg/12,5 mg

N7 - LT/1/10/2103/049

N10 - LT/1/10/2103/050

N14 - LT/1/10/2103/051

N15 - LT/1/10/2103/052

N20 - LT/1/10/2103/053

N28 - LT/1/10/2103/054

N30 - LT/1/10/2103/055

N50 - LT/1/10/2103/056

N50x1 - LT/1/10/2103/057

N56 - LT/1/10/2103/058

N60 - LT/1/10/2103/059

N84 - LT/1/10/2103/060

N90 - LT/1/10/2103/061

N98 - LT/1/10/2103/062

N100 - LT/1/10/2103/063

N280 - LT/1/10/2103/064

13. SERIJOS NUMERIS

Lot {numeris}

14. PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistas.

15. VARTOJIMO INSTRUKCIJA

16. INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU

Suvartar HCT 80 mg/12,5 mg

Suvartar HCT 160 mg/12,5 mg

Suvartar HCT 320 mg/12,5 mg

17. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS

2D brūkšninis kodas su nurodytu unikaliu identifikatoriumi.

18. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS

PC: {numeris}

SN: {numeris}

NN: {numeris}

MINIMALI informacija ant LIZDINIŲ PLOKŠTELIŲ ARBA DVISLUOKSNIŲ JUOSTELIŲ

PVC/PVDC/Al LIZDINĖ PLOKŠTELĖ, PVC/PE/PVDC/Al LIZDINĖ PLOKŠTELĖ, PA/AL/PVC/Al LIZDINĖ PLOKŠTELĖ

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Suvartar HCT 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Suvartar HCT 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Suvartar HCT 320 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

valsartanas/ hidrochlorotiazidas

2. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS

SANDOZ

3. TINKAMUMO LAIKAS

EXP {mm/MMMM}

4. SERIJOS NUMERIS

Lot {numeris}

5. KITA

B. PAKUOTĖS LAPELIS

Pakuotės lapelis: informacija pacientui

Suvartar HCT 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Suvartar HCT 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Suvartar HCT 320 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

valsartanas / hidrochlorotiazidas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

- Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.

- Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

- Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).

• Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

1. Kas yra Suvartar HCT ir kam jis vartojamas

2. Kas žinotina prieš vartojant Suvartar HCT

3. Kaip vartoti Suvartar HCT

4. Galimas šalutinis poveikis

5. Kaip laikyti Suvartar HCT

1. Pakuotės turinys ir kita informacija

1. Kas yra Suvartar HCT ir kam jis vartojamas

Suvartar HCT plėvele dengtų tablečių sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos, vadinamos valsartanu ir hidrochlorotiazidu. Šios abi medžiagos padeda reguliuoti padidėjusį kraujospūdį (hipertenziją).

• Valsartanas priklauso vaistų grupei, kuri vadinama angiotenzino II receptorių blokatoriais. Šios grupės vaistai padeda reguliuoti padidėjusį kraujospūdį. Angiotenzinas II yra organizmo medžiaga, kuri sukelia kraujagyslių susitraukimą, tokiu būdu sukeldama Jūsų kraujospūdžio padidėjimą. Valsartanas blokuoja angiotenzino II sukeltą poveikį, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja ir sumažinamas kraujospūdis.
• Hidrochlorotiazidas priklauso vaistų grupei, kuri vadinama tiazidiniais diuretikais (šlapimą varančiais vaistais). Hidrochlorotiazidas didina šlapimo išskyrimą, kas taip pat mažina kraujospūdį.

Suvartar HCT vartojamas aukštam kraujospūdžiui, kurio negalima pakankamai sureguliuoti, vartojant vienos veikliosios medžiagos vaistus, gydyti.

Aukštas kraujospūdis didina širdies ir arterijų apkrovą. Jeigu padidėjęs kraujospūdis negydomas, jis gali sukelti smegenų, širdies arba inkstų kraujagyslių pažeidimą, todėl gali ištikti insultas, prasidėti širdies ar inkstų nepakankamumas. Padidėjęs kraujospūdis didina širdies priepuolių riziką. Jūsų kraujospūdžio sumažinimas iki normalaus mažina minėtų sutrikimų vystymosi riziką.

2. Kas žinotina prieš vartojant Suvartar HCT

Suvartar HCT vartoti draudžiama:

• jeigu esate alergiškas (per daug jautrus) valsartanui, hidrochlorotiazidui, sulfonamido dariniams (medžiagoms, chemiškai giminingoms hidrochlorotiazidui) arba bet kuriai kitai šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
• jeigu yra didesnis negu 3 mėnesių nėštumas (taip pat yra geriau vengti vartoti Suvartar HCT ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu – žr. skyrių ,,Nėštumas ir žindymo laikotarpis“);
• jeigu sergate sunkia kepenų liga arba kepenyse yra smulkiųjų tulžies latakų irimas (bilijinė cirozė), dėl kurio kepenyse kaupiasi tulžis (pasireiškia cholestazė);
• jeigu sergate sunkia inkstų liga;
• jeigu negalite išskirti šlapimo (yra anurija);
• jeigu taikoma hemodializė;
• jeigu, nepaisant taikomo gydymo, kalio arba natrio kiekis kraujyje yra mažesnis už normalų arba kalcio kiekis kraujyje yra didesnis už normalų;
• jeigu sergate podagra;
• jeigu sergate cukriniu diabetu ar yra inkstų funkcijos sutrikimas ir vartojate kraujospūdį mažinančių vaistų kurių sudėtyje yra aliskireno.

Jeigu bet kuris iš minėtų atvejų tinka Jums, šio vaisto nevartokite ir pasikalbėkite su savo gydytoju.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju, prieš pradėdami vartoti Suvartar HCT:

• jeigu vartojate kalį organizme tausojančių vaistų, kalio papildų, druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, arba kitokių vaistų, didinančių kalio kiekį Jūsų kraujyje, pvz., heparino. Jūsų gydytojui gali reikėti reguliariai tikrinti kalio kiekį Jūsų kraujyje;
• jeigu sumažėjęs kalio kiekis Jūsų kraujyje;
• jeigu viduriuojate arba sunkiai vemiate;
• jeigu vartojate dideles dozes šlapimą varančių tablečių (diuretikų);
• jeigu sergate sunkia širdies liga;
• jeigu kenčiate dėl širdies nepakankamumo ar esate patyręs širdies priepuolį. Tiksliai laikykitės savo gydytojo nurodymų dėl pradinės dozės. Gydytojas taip pat gali tikrinti Jūsų inkstų funkciją;
• jeigu Jus kamuoja inkstų arterijos susiaurėjimas;
• jeigu Jums neseniai persodintas naujas inkstas;
• jeigu Jus kamuoja hiperaldosteronizmas. Tai yra liga, kuria sergant antinksčiai gamina per daug hormono aldosterono. Jeigu tai tinka Jums, Suvartar HCT vartoti nerekomenduojama;
• jeigu sergate inkstų arba kepenų liga;
• jeigu vartojant kitokių vaistų (įskaitant AKF inhibitorius) buvo pasireiškusi vadinamoji angioneurozinė edema, t. y. alerginės reakcijos sukeltas liežuvio ir veido patinimas. Apie tai būtina pasakyti gydytojui. Jeigu tokių simptomų atsiranda Suvartar HCT vartojimo laikotarpiu, nedelsdami nutraukite Suvartar HCT vartojimą ir niekada jo nebevartokite. Taip pat žr. 4 skyrių „Galimas šalutinis poveikis”;
• jeigu karščiuojate, esate išbertas ir Jums skauda sąnarius, tai gali būti sisteminės raudonosios vilkligės (SRV, vadinamosios autoimuninės ligos) požymiai;
• jeigu sergate cukriniu diabetu, podagra, didelis cholesterolio arba trigliceridų kiekis Jūsų kraujyje;
• jeigu dėl kitokių šios grupės (angiotenzino II receptorių blokatorių) kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimo yra buvę alerginių reakcijų arba Jums yra alergija ar astma;
• jeigu Jums susilpnėja regėjimas arba atsiranda akies skausmas; šie simptomai gali būti skysčio susikaupimo akies kraujagysliniame dangale (tarp gyslainės ir skleros) arba padidėjusio akispūdžio požymiais ir gali atsirasti po kelių valandų ar net po kelių savaičių nuo Suvartar HCT vartojimo pradžios; negydant šie simptomai gali sukelti negrįžtamą regėjimo sutrikimą; gali būti didesnis pavojus pasireikšti šiems sutrikimams tuomet, jeigu Jums anksčiau buvo pasireiškusi alergija penicilinui ar sulfonamidams;
• nes jis gali sukelti odos jautrumo saulei padidėjimą;
• jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:

- AKF inhibitorių (pavyzdžiui, enalaprilį, lizinoprilį, ramiprilį), ypač jei turite su cukriniu diabetu susijusių inkstų sutrikimų;

- aliskireną

• jeigu Jums praeityje buvo diagnozuotas odos vėžys arba gydymo laikotarpiu ant jūsų odos staiga atsirastų koks nors pakitimas. Taikant gydymą hidrochlorotiazidu, ypač ilgalaikį gydymą didelėmis šio vaisto dozėmis, gali padidėti tam tikrų rūšių odos ir lūpos vėžio (nemelanominio odos vėžio) rizika. Vartodami Suvartar HCT, saugokite savo odą nuo saulės ir ultravioletinių spindulių;
• jeigu praeityje pavartojus hidrochlorotiazido, Jums pasireiškė kvėpavimo ar plaučių veiklos sutrikimų (įskaitant plaučių uždegimą ar skysčio susidarymą juose). Jeigu pavartojus Suvartar HCT Jums pasireikštų stiprus dusulys arba kvėpavimo sunkumų, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.

Jeigu Jums yra bet kuri iš nurodytų būklių, pasitarkite su gydytoju.

Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų (pvz., kalio) kiekį kraujyje.

Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Suvartar HCT vartoti negalima“.

Pasakykite savo gydytojui jei esate nėščia, ar manote, kad galbūt esate nėščia. Suvartar HCT nerekomenduojamas ankstyvojo nėštumo laikotarpiu ir turi būti nevartojamas, jeigu nėštumas yra didesnis kaip 3 mėnesių, nes vartojamas po 3 nėštumo mėnesio vaistas gali labai pakenkti Jūsų kūdikiui (žr. informaciją pateiktą poskyryje „Nėštumo ir žindymo laikotarpis“).

Vaikams ir paaugliams

Vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų amžiaus paaugliams Suvartar HCT vartoti nerekomenduojama.

Kiti vaistai ir Suvartar HCT

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Suvartar HCT vartojant su tam tikrais kitais vaistais gali būti daroma įtaka gydomajam poveikiui. Gydytojas gali keisti kitų kartu vartojamų vaistų dozę arba imtis kitokių atsargumo priemonių, ar kai kuriais atvejais nutraukti vieno iš vaistų vartojimą. Tai ypač tinka toliau išvardytiems vaistams:

• ličio vaistams, t. y. vaistams, vartojamiems kai kurių tipų psichikos ligoms gydyti;
• vaistams ar medžiagoms, kurios gali didinti kalio kiekį Jūsų kraujyje, tokiems, kaip kalio papildai, druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, kalį tausojantys vaistai ir heparinas;
• vaistams, kurie gali sumažinti kalio kiekį Jūsų kraujyje, tokiems, kaip diuretikai (šlapimą varantys vaistai), kortikosteroidai, vidurius laisvinantys vaistai: karbenoksolonas, amfotericinas arba penicilinas G;
• kai kuriems antibiotikams (rifampicino grupės) ar antiretrovirusiniams vaistams, vartojamiems žmogaus imunodeficito viruso/įgyto imunodeficito sindromo (HIV/AIDS) infekcijai gydyti (ritonavirui). Šie vaistai gali stiprinti Suvartar HCT poveikį;
• vaistams, kurie gali sukelti polimorfinę skilvelių tachikardiją „torsades de pointes“ (nereguliarius širdies susitraukimus), pavyzdžiui, antiaritminiams vaistams (širdies veiklos sutrikimams gydyti vartojamiems vaistams) ir kai kuriems vaistams nuo psichozės;
• vaistams, kurie gali mažinti natrio kiekį kraujyje, pavyzdžiui, antidepresantams, vaistams nuo psichozės, vaistams nuo epilepsijos;
• diuretikams (šlapimą varančioms tabletėms), vaistams nuo podagros (pvz., alopurinoliui, probenecidui, sulfinpirazonui), vitamino D ir kalcio vaistams ir maisto papildams, vaistams cukriniam diabetui gydyti (pvz., metforminui arba insulinams);
• kitokiems kraujospūdį mažinantiems vaistams, pavyzdžiui, beta adrenoreceptorių blokatoriams ar metildopai, AKF inhibitoriams (tokiems kaip enalaprilis, lizinoprilis ir kt.) arba aliskirenui (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „Suvartar HCT vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“);
• kraujospūdį didinantiems vaistams, pvz.: noradrenalinui arba adrenalinui;
• digoksinui ar kitiems rusmenės glikozidams (širdies ligoms gydyti vartojamiems vaistams);
• gliukozės kiekį kraujyje didinantiems vaistams, tokiems, kaip diazoksidas arba beta-adrenoreceptorių blokatoriai;
• citotoksiniams vaistams, vartojamiems vėžiui gydyti, tokiems, kaip metotreksatas ar ciklofosfamidas;
• skausmą malšinantiems vaistams pavyzdžiui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyvius ciklooksigenazės-2 inhibitorius (Cox-2 inhibitorius) ir acetilsalicilo rūgšties vaistus (>3 gramai per parą);
• skeleto raumenis atpalaiduojantiems vaistams, tokiems, kaip tubokurarinas;
• anticholinerginiams vaistams (įvairiems sutrikimams, pvz., virškinimo trakto spazmui, šlapimo pūslės spazmui, astmai, supimo ligai, raumenų spazmui, Parkinsono ligai, gydyti vartojamiems vaistams, taip pat vartojamiems kaip pagalbinė priemonė anestezijos metu);
• amantadinui (vaistui nuo Parkinsono ligos, taip pat vartojamam apsaugoti nuo tam tikrų virusų sukeliamų ligų ar šioms ligoms gydyti);
• kolestiraminui arba kolestipoliui (vaistams, daugiausiai vartojamiems dideliam lipidų kiekiui kraujyje gydyti);
• ciklosporinui (vaistui, vartojamam persodinto organo atmetimui išvengti);
• alkoholiui, migdomiesiems vaistams ir anestetikams (chirurginių operacijų ar kitų procedūrų metu pacientams skiriamiems vaistams, kurie veikia migdomai ir slopina skausmą);
• kontrastiniams vaistams, kurių sudėtyje yra jodo (vaizdinių tyrimų metu naudojamiems vaistams).

Suvartar HCT vartojimas su maistu, gėrimais ir alkoholiu

Suvartar HCT galima vartoti valgio metu ar kitu laiku.

Venkite gerti alkoholio, kol tai neaptarėte su savo gydytoju. Alkoholis gali stipriau sumažinti Jūsų kraujo spaudimą ir (arba) padidinti galvos svaigimo ar silpnumo pojūčio atsiradimo riziką.

Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Privalote pasakyti savo gydytojui, jeigu manote, kad esate nėščia (ar įtariate, jog pastojote)
Jūsų gydytojas dažniausiai patars Jums nutraukti Suvartar HCT vartojimą prieš planuojant pastojimą arba iš karto sužinojus apie nėštumą, ir patars Jums vietoj Suvartar HCT vartoti kitą vaistą. Suvartar HCT yra nerekomenduojamas ankstyvojo nėštumo laikotarpiu ir turi būti nevartojamas, jeigu nėštumas yra didesnis kaip 3 mėnesių, nes vartojamas po 3 nėštumo mėnesio vaistas gali labai pakenkti Jūsų kūdikiui.

Pasakykite savo gydytojui, jei maitinate krūtimi ar ruošiatės pradėti tai daryti

Suvartar HCT žindyvėms yra nerekomenduojamas ir gydytojas Jums gali parinkti kitą gydymą, jeigu norite žindyti, ypač jeigu Jūsų kūdikis yra naujagimis ar gimė neišnešiotas.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Prieš transporto priemonės vairavimą, darbą su staklėmis, mechanizmų valdymą ar kitokį susikaupimo reikalaujantį darbą įsitikinkite, kaip Suvartar HCT Jus veikia. Suvartar HCT, panašiai kaip daugelis kitų vaistų, vartojamų padidėjusiam kraujo spaudimui gydyti, retkarčiais gali sukelti galvos svaigimą ir paveikti gebėjimą susikaupti.

3. Kaip vartoti Suvartar HCT

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė Jūsų gydytojas, kad gydymo rezultatai būtų geriausi ir sumažėtų šalutinio poveikio rizika. Jeigu abejojate, kreipkitės į savo gydytoją arba vaistininką.

Žmonės, kurių kraujospūdis didelis, dažnai nepastebi jokių šios problemos požymių. Dauguma jų jaučiasi normaliai. Vadinasi, gydymo metu labai svarbu, net ir gerai jaučiantis, lankytis pas gydytoją.

Gydytojas tiksliai paskirs, kiek Suvartar HCT tablečių turite vartoti. Atsižvelgiant į tai, kaip Jūs reaguojate į gydymą, gydytojas gali patarti padidinti arba sumažinti dozę.

• Rekomenduojama Suvartar HCT dozė yra viena tabletė per parą.
• Nekeiskite dozės ir nenutraukite tablečių vartojimo nepasitarę su gydytoju.
• Vaistą vartokite kiekvieną dieną tuo pačiu metu, paprastai iš ryto.
• Suvartar HCT galite gerti valgio metu ar kitu laiku.
• Tabletę nurykite, užsigerdami stikline vandens.

Pavartojus per didelę Suvartar HCT dozę

Jei Jums labai svaigsta galva ir (arba) apima silpnumas, atsigulkite ir nedelsdami susisiekite su savo gydytoju. Jeigu netyčia išgėrėte per daug tablečių, susisiekite su gydytoju, vaistininku arba nuvykite į ligoninę.

Pamiršus pavartoti Suvartar HCT

Jei pamiršote išgerti dozę, išgerkite ją tuoj pat, kai prisiminsite, tačiau, jeigu jau beveik laikas vartoti kitą dozę, neišgertą dozę praleiskite.

Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.

Nustojus vartoti Suvartar HCT

Jūsų gydymo Suvartar HCT sustabdymas gali sukelti Jūsų kraujospūdžio pablogėjimą. Nenutraukite vaisto vartojimo, jei to padaryti nenurodė gydytojas.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

4. Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Kai kurie simptomai gali būti sunkūs ir reikalauti neatidėliotinos medicinos pagalbos

Turite nedelsiant pasitarti su savo gydytoju, jeigu Jums atsirado angioneurozinės edemos simptomų, tokių, kaip:

• veido, liežuvio ar gerklės patinimas;
• apsunkintas rijimas;
• dilgėlinė ir apsunkintas kvėpavimas.

Be to, Jūs turite nedelsdami kreiptis į savo gydytoją, jeigu patiriate ūminį respiracinį distresą (požymiai yra stiprus dusulys, karščiavimas, silpnumas ir sumišimas); tai yra labai retas šalutinis poveikis (labai reti šalutinio poveikio reiškiniai [gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 asmenų]).

Jei Jums pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, nedelsdami nutraukite Suvartar HCT vartojimą ir kreipkitės į savo gydytoją (taip pat žr. 2 skyriaus poskyrį „Įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Kitas šalutinis poveikis

Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų):

• kosulys;
• žemas kraujospūdis;
• svaigulys;
• dehidracija (pasireiškianti troškuliu, burnos ir liežuvio džiūvimu, retu šlapinimusi, tamsia šlapimo spalva, sausa oda);
• raumenų skausmas;
• nuovargis;
• dilgčiojimas ir tirpulys;
• vaizdo ryškumo sumažėjimas;
• garsai (pvz., šnypštimas, zvimbimas) ausyse.

Labai reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 asmenų:

• galvos sukimasis;
• viduriavimas;
• sąnarių skausmas.

Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

• apsunkintas kvėpavimas;
• labai sumažėjęs šlapimo išskyrimas;
• mažas natrio kiekis kraujyje (kartais pasireiškia nuovargiu, sumišimu, o sunkiais atvejais - raumenų trūkčiojimais ir (ar) traukuliais);
• mažas kalio kiekis kraujyje (kartais pasireiškia raumenų silpnumu, raumenų spazmais, nenormaliu širdies ritmu);
• mažas baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje (pasireiškia tokiais simptomais, kaip karščiavimas, odos infekcija, gerklės skausmas ar dėl infekcijos sukeltas burnos išopėjimas, silpnumas);
• bilirubino kiekio kraujyje padidėjimas (sunkiais atvejais gali pagelsti oda ir akys);
• šlapalo ir kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas (kas gali rodyti nenormalią inkstų funkciją);
• šlapimo rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas (kas sunkiais atvejais gali skatinti podagros priepuolį);
• sinkopė (apalpimas).

Šalutinis poveikis, apie kurį pranešta atskirai vartojant valsartano ar hidrochlorotiazido

Valsartanas

Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų):

• sukimosi pojūtis;
• pilvo skausmas.

Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

• pūslių atsiradimas ant odos (buliozinio (pūslinio) dermatito požymis);
• odos išbėrimas su niežuliu arba be jo, pasireiškęs kartu su kai kuriais toliau išvardytais požymiais ar simptomais: karščiavimu, sąnarių skausmu, limfmazgių padidėjimu ir (arba) į gripą panašiais simptomais;
• išbėrimas, rausvai-violetinės dėmės, karščiavimas, niežulys (kraujagyslių uždegimo simptomai);
• mažas kraujo plokštelių kiekis kraujyje (kartais pasireikšdavo kartu su neįprastu kraujavimo arba mėlynių atsiradimu);
• didelis kalio kiekis kraujyje (kartais pasireikšdavo kartu su raumenų spazmais, nenormaliu širdies ritmu);
• alerginės reakcijos (pasireikšdavo tokiais simptomais, kaip išbėrimas, niežulys, dilgėlinė, apsunkintas kvėpavimas arba rijimas, galvos sukimasis);
• patinimas, ypač veido ir gerklės, išbėrimas, niežulys;
• kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas;
• hemoglobino kiekio sumažėjimas ir raudonų ląstelių procentinės dalies sumažėjimas kraujyje (abu sutrikimai sunkiais atvejais gali skatinti anemijos atsiradimą);
• inkstų nepakankamumas;
• mažas natrio kiekis kraujyje (kartais pasireiškia nuovargiu, sumišimu, o sunkiais atvejais - raumenų trūkčiojimais ir (ar) traukuliais).

Hidrochlorotiazidas

Labai dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti ne rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):

• sumažėjęs kalio kiekis kraujyje;
• padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):

• sumažėjęs natrio kiekis kraujyje;
• sumažėjęs magnio kiekis kraujyje;
• padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje;
• niežtintis išbėrimas ir kitokie išbėrimo tipai;
• sumažėjęs apetitas;
• lengvas pykinimas ir vėmimas;
• galvos svaigimas, apalpimas atsistojant;
• negalėjimas pasiekti ir išlaikyti erekcijos.

Reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 asmenų):

• odos patinimas ir pūslių atsiradimas (dėl padidėjusio jautrumo saulės spinduliams);
• padidėjęs kalcio kiekis kraujyje;
• padidėjęs cukraus kiekis kraujyje;
• cukraus nustatymas šlapime;
• medžiagų apykaitos būklės pablogėjimas cukrinio diabeto metu;
• vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nemalonus pojūtis pilve arba žarnyne, kepenų sutrikimai (kurie gali pasireikšti kartu su pageltusia oda ir akių baltymais);
• nereguliarus širdies plakimas;
• galvos skausmas;
• miego sutrikimas;
• liūdesys (depresija);
• mažas kraujo plokštelių kiekis kraujyje (kartais pasireikšdavo kartu su poodiniu kraujavimu ar mėlynių atsiradimu);
• galvos svaigimas;
• galūnių dilgčiojimo ir tirpimo pojūtis;
• regos sutrikimas.

Labai reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 asmenų):

• kraujagyslių uždegimas, pasireiškiantis tokiais simptomais, kaip išbėrimas, rausvai violetinės dėmės, karščiavimas (vaskulitas);
• bėrimas, niežulys, dilgėlinė, apsunkintas kvėpavimas ar rijimas, svaigulys (padidėjusio jautrumo reakcija);
• sunki odos liga, kuri pasireiškia bėrimu, odos raudoniu, pūslių susidarymu lūpų, akių ar burnos gleivinėje, odos lupimusi, karščiavimu (toksinė epidermio nekrolizė);
• veido išbėrimas, sąnarių skausmas, raumenų sutrikimas, karščiavimas (raudonoji vilkligė);
• stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas (pankreatitas);
• apsunkintas kvėpavimas su karščiavimu, kosulys, švokštimas, dusulys (kvėpavimo sutrikimas, įskaitant pneumoniją ir plaučių edemą);
• karščiavimas, gerklės skausmas, dažnesnės infekcijos (agranuliocitozė);
• blyški oda, nuovargis, dusulys, tamsios spalvos šlapimas (hemolizinė anemija);
• karščiavimas, gerklės skausmas ar opų susidarymas burnos ertmės gleivinėje dėl infekcijos (leukopenija);
• sumišimas, nuovargis, raumenų trūkčiojimas ir spazmai, pagreitėjęs kvėpavimas (hipochloreminė alkalozė).
• Ūminis kvėpavimo sutrikimas (pasireiškia stipriu dusuliu, karščiavimu, silpnumu ir sumišimu).

Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

• silpnumas, mėlynių susidarymas ir dažnos infekcijos (aplazinė anemija);
• žymiai sumažėjęs šlapimo išskyrimas (galimas inkstų veiklos sutrikimo ar inkstų nepakankamumo požymis);
• susilpnėjęs regėjimas ar akių skausmas dėl padidėjusio akispūdžio (skysčio susikaupimo akies kraujagysliniame dangale (tarp gyslainės ir skleros) arba galimi ūminės uždarojo kampo glaukomos požymiai);
• išbėrimas, odos raudonis, pūslių susidarymas lūpų, akių ar burnos gleivinėje, odos lupimasis, karščiavimas (galimi daugiaformės raudonės (eritemos) požymiai);
• raumenų spazmai;
• padidėjusi kūno temperatūra (karščiavimas);
• silpnumas (astenija);
• odos ir lūpos vėžys (nemelanominis odos vėžys).

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Pranešimą apie šalutinį poveikį galite pateikti šiais būdais: tiesiogiai užpildant formą internetu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv arba užpildant Paciento pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486, ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt) arba nemokamu telefonu 8 800 73 568. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą..

5. Kaip laikyti Suvartar HCT

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant kartono dėžutės ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

Pastebėjus, kad pažeista pakuotė ar yra matomų gedimo požymių, šio vaisto vartoti negalima.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

6. Pakuotės turinys ir kita informacija

Suvartar HCT sudėtis

- Veikliosios medžiagos yra valsartanas ir hidrochlorotiazidas.

Kiekvienoje tabletėje yra 80 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Kiekvienoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Kiekvienoje tabletėje yra 320 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

- Pagalbinės medžiagos.

Tabletės branduolys: mikrokristalinė celiuliozė, krospovidonas, magnio stearatas, bevandenis koloidinis silicio dioksidas.

Tabletės plėvelė: hipromeliozė, makrogolis 8000, talkas, titano dioksidas (E171), raudonasis geležies oksidas (E172), geltonasis geležies oksidas (E172).

Tabletės branduolys: mikrokristalinė celiuliozė, krospovidonas, magnio stearatas, bevandenis koloidinis silicio dioksidas.

Tabletės plėvelė: hipromeliozė, makrogolis 8000, talkas, titano dioksidas (E171), raudonasis geležies oksidas (E172).

Tabletės branduolys: mikrokristalinė celiuliozė, krospovidonas, magnio stearatas, bevandenis koloidinis silicio dioksidas.

Tabletės plėvelė: hipromeliozė, makrogolis 4000, talkas, titano dioksidas (E171), raudonasis geležies oksidas (E172), juodasis geležies oksidas (E172).

Suvartar HCT išvaizda ir kiekis pakuotėje

Suvartar HCT 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Plėvele dengta tabletė yra šviesiai oranžinė, ovali, šiek tiek išgaubta, su įspaustomis raidėmis „HGH“ vienoje tabletės pusėje ir „CG“ kitoje pusėje.

Suvartar HCT 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Plėvele dengta tabletė yra tamsiai raudona, ovali, šiek tiek išgaubta, su įspaustomis raidėmis „HHH“ vienoje tabletės pusėje ir „CG“ kitoje pusėje.

Suvartar HCT 320 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

Plėvele dengta tabletė yra rausvos spalvos, ovalo formos, nuožulniais kraštais, su įspaustomis raidėmis „NVR“ vienoje tabletės pusėje ir „HIL“ kitoje pusėje.

Pakuotės dydžiai: vienoje pakuotėje yra 7, 10, 14, 15, 20, 28, 30, 50, 50x1, 56, 60, 84, 90, 98, 100 arba 280 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Registruotojas ir gamintojas

Registruotojas

Sandoz d.d.
Verovškova 57, SI-1000 Ljubljana
Slovėnija

Gamintojas

Salutas Pharma GmbH

Otto-von-Guericke-Allee 1, 39179 Barleben

Vokietija

arba

Lek Pharmaceuticals d.d.

Verovškova 57, SI-1526 Ljubljana

Slovėnija

arba

Lek Pharmaceuticals d.d.

Trimlini 2 D, 9220 Lendava

Slovėnija

arba

LEK S.A.

ul. Podlipie 16, 95-010 Stryków

Lenkija

arba

LEK S.A

ul. Domaniewska 50 C, 02-672 Warszawa

Lenkija

arba

Novartis Farma S.p.A

Via Provinciale Schito 131

I-800058 Torre Annunziata/NA

Italija

arba

Sandoz S.R.L.

Str. Livezini nr. 7A

540472 Targu-Mures

Rumunija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą.

Šis vaistas Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje) registruotas tokiais pavadinimais:

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2022-12-02.

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvkt.lt/.