Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra atminties praradimas, dažniausiai apimantis svarbius praeities įvykius. Šis praradimas atsiranda ne dėl organinių priežasčių, o jo apimtis yra per didelė, kad galėtų būti paaiškinta paprasčiausiu užmaršumu ar nuovargiu. Amnezija paprastai apima pacientą traumavusius įvykius, tokius kaip nelaimingas atsitikimas ar netikėta netektis. Dažniausiai ji būna dalinė ir selektyvi. Visiška ir apibendrinta amnezija pasitaiko retai, tai dažniausiai fugos
F44.1 dalis, jei taip yra, turi būti taip ir klasifikuota. Jei esama organinės smegenų ligos, intoksikacijos arba didelio nuovargio, ši diagnozė neturi būti taikoma.
Išskyrus:
alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų sukeltą amnezinį sindromą
F10–
F19 su ketvirtuoju ženklu .6)
amneziją:
nealkoholinį organinį amnezinį sindromą
F04.9popriepuolinę amneziją per epilepsiją
G40