Disociacinis stuporas diagnozuojamas remiantis valingų judesių ir normalios reakcijos į išorinius dirgiklius, tokius kaip šviesa, garsas ir prisilietimas, geroku sumažėjimu ar visišku praradimu, kai paciento apžiūra ir ištyrimas neatskleidžia jokios fizinės priežasties. Be to, yra aiškios psichogeninės sutrikimo priežastys – neseniai buvę stresogeniniai įvykiai ar problemos.
Išskyrus:
organinį katatoninį sutrikimą
F06.1stuporą: