Tai retas sutrikimas, kai pacientas skundžiasi, kad jo protinis aktyvumas, kūnas ir aplinka kokybiškai pasikeitė, kad jie atrodo nerealūs, nutolę ir netikri. Šis sindromas gali pasireikšti įvairiais fenomenais, tačiau dažniausiai pacientai skundžiasi emocijų praradimu ir nutolimu arba atsiskyrimu nuo savo mąstymo, kūno arba realaus pasaulio. Nepaisant šių pojūčių dramatiškumo, pacientai savo būklės atžvilgiu yra kritiški. Jutimams ir gebėjimams išreikšti emocijas nepakenkiama. Depresonalizacijos ir derealizacijos simptomai gali būti, kai yra aiški šizofrenija, depresinis, fobinis arba obsesinis kompulsinis sutrikimai. Tokiais atvejais turi būti diagnozuojamas atitinkamas pagrindinis sutrikimas.