Protinis atsilikimas – tai sulėtėjusios arba neužbaigtos protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, pasireiškiantys vystymosi metu ir lemiantys bendrąjį intelekto lygį, t. y. pažintinius, kalbinius, motorinius ir socialinius sugebėjimus. Kartu su protiniu atsilikimu gali būti arba nebūti bet kuris kitas psichikos arba somatinis sutrikimas.
Visuotinai priimta, kad protinis atsilikimas yra vertinamas standartizuotais intelekto testais. Juos galima papildyti skalėmis, vertinančiomis socialinę adaptaciją esamoje aplinkoje. Iš šių tyrimų gauti duomenys parodo apytikslį protinio atsilikimo laipsnį. Diagnozė taip pat priklauso nuo patyrusio diagnostiko atlikto bendro intelektualinių funkcijų įvertinimo.
Intelektualiniai gebėjimai ir socialinė adaptacija, laikui bėgant, gali keistis ir, nors ir retai, treniruojantis ir taikant reabilitaciją, gali net pagerėti. Diagnozė turi būti rašoma, remiantis tiriamuoju momentu nustatytu intelekto lygiu.